Štai „Susisiekimo paslaugos“ Miesto eismo organizavimo departamento vadovas Aleksej Apanovič tikina, kad išaugęs eismas prieš šventes yra neabejotinai pastebimas.
„Prieššventiniu laikotarpiu eismo srautai gerokai aktyvesni ne tik rytinio ir vakarinio piko valandomis, tačiau ir dienos metu, savaitgaliais, bendras eismo intensyvumas išauga iki 20 procentų. Be to, papildomos spūstys formuojasi nutikus eismo įvykiams, kurių intensyviomis dienomis, natūralu, daugiau. Tokią tendenciją matome ir šiemet – šios savaitės vidurkis siekia 140 eismo įvykių per dieną, o tai yra daugiau nei trečdaliu ūgtelėjęs skaičius lyginant jį su ne šventinio laikotarpio vidurkiu.“
Specialistas A. Apanovič priduria, kad vairuotojai intensyviomis eismo sąlygomis turėti atidžiai stebėti eismo srautą, neskubėti bei praleisti pėsčiuosius.
Pažymima, kad sostinėje eismo srautas prieššventiniu laikotarpiu ypač tampa sudėtingas netoli didžiųjų prekybos centrų, taip pat pagrindinėse miesto arterijos, pavyzdžiui, Geležinio Vilko, Ukmergės, Ozo, Oslo, Tūkstantmečio, Kalvarijų, Kareivių gatvės.
Atėjus šventėms, sulėtėję eismo srautai pastebimi ir Vilniaus centrinėje miesto dalyje – Goštauto, Žygimantų, Vrublevskio, B. Radvilaitės, T. Kosciuškos, Šeimyniškių Rinktinės ir Olandų gatvėse
Pasipiktinusių yra ir Kaune
Tuo metu Kauno mieste situacija, atėjus šventiniam laikotarpiui, taip pat išlieka sudėtinga. Čia užkemšamos vienos pagrindinių kelio atkarpų, todėl Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius vairuotojams rekomenduoja laikytis keleto paprastų patarimų.
„Iš tiesų, gruodžio mėnesį, tradiciškai, visame mieste padidėja transporto srautai. Galbūt galima išskirti Savanorių, Pramonės prospektus, atkarpą prie „Megos“ prekybos centro, tačiau eismo intensyvumas fiksuojamas visose miesto gatvėse.
Siekiant mažinti eismo spūstis, Kaune įsteigtas Eismo valdymo centras, šviesoforinėse sankryžose koordinuojamos „žaliosios bangos“, atnaujinamos šviesoforinės ir žiedinės sankryžos, nauji, aiškesni ženklinimai. Didelis dėmesys skiriamas viešojo transporto infrastruktūros atnaujinimui: perkami nauji troleibusai, autobusai“, – pastebėjo M. Matusevičius.
Svarbūs patarimai vairuotojams
„Susisiekimo paslaugų“ atstovas A. Apanovič tikina, kad, norint išvengti milžiniškų spūsčių, privalu laikytis keletos svarbių patarimų, kadangi neretai patys vairuotojai sukuria kritines situacija, kurios gali lemti ir eismo įvykius.
„Labai svarbus ir pačių vairuotojų elgesys. Papildomos spūstys formuojasi, kai vairuotojai blokuoja sankryžas, blaškosi tarp eismo juostų ar užsiima pašaliniais veiksmais, pavyzdžiui, naudojasi mobiliuoju telefonu.Užsidegus žaliam šviesoforo signalui ir visiems vairuotojams laiku pajudėjus, sankryžų pralaidumas galėtų padidėti iki 35 proc. Koncentracijos trūkumas dažnai lemia ir eismo įvykius, o tai sklandų judėjimą miesto gatvėse trikdo dar labiau. Be to, įvykus eismo įvykiui, jei jo aplinkybės pakankamai aiškios, vairuotojams reikėtų patraukti transporto priemones į šalikelę ar stovėjimo aikštelę ir ten baigti pildyti deklaraciją“, – pastebi A. Apanovič.
Kauno miesto savivaldybės specialistas M. Matusevičius taip pat antrina, kad rekomendacijos yra labai paprastos.
„Rekomendacijos labai paprastos – dažniau naudotis viešuoju transportu, važiuojant tuo pačiu maršrutu, į ekipažą priimti kolegą ar kaimyną, keliones planuotis ne piko metu“, – kalba pašnekovas.
Vienintelė išeitis – kantrybė
Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyrius vadovas Vidmantas Pumputis sutinka, kad vairuotojai dažnai nepaiso eismo taisyklių, todėl spūstys ženkliai padidėja, taip pat pašnekovas pabrėžia ir laiko planavimo svarbą.
Visgi V. Pumputis tikina, kad atrasti tinkamą ir vienintelį sprendimo būdą spūstims sumažinti gali būti išties gana sudėtinga, o į taisykles mažai kas atkreipia dėmesį.
„Spūstys mieste susidaro natūraliai, kuomet dauguma vairuotojų važiuoja panašiu metu, pavyzdžiui į darbą ar atgal namo. <...> Taip pat vairuotojai daro tam tikras klaidas, dėl ko spūstys tik padidėja. Pavyzdžiui, Vilniaus mieste yra labai aiškiai pažymėtos zonos, į kurias negalima įvažiuoti, tačiau vairuotojai tokių taisyklių dažnai nepaiso, todėl ir susidaro dirbtinos spūstys.
Kita priežastis – eismo juostų nepaisymas, kai bandoma grubiai persirikiuoti. Kad sumažėtų spūsčių, reikalingas laiko planavimas. Visgi vienareikšmiškų vaistų nėra. Kaip ir kiekvienais metais prieš didžiąsias žiemos ar vasaros šventes, spūstis natūraliai išauga, tačiau vairuotojų drausmingumas ir supratingumas, kad reikia paisyti vienų ar kitų interesų tas spūstis sumažintų“, – situaciją įvertino V. Pumputis.
Tuo metu Lietuvos Automobilininkų sąjungos prezidentas Saulius Kundrotas sutinka, kad rasti vienintelio sprendimo, kaip būtų galima išspręsti spūsčių problema, nėra, o galbūt net neįmanoma, tad pašnekovas, užsimindamas apie jau anksčiau įvardytus patarimus, visgi mano, kad šiuo atveju vienintelė išeitis yra kantrybė.
„Recepto, skirto sumažinti spūstis prieš šventes, nėra. Daugelis juk keliauja į prekybos centrus pirkti kalėdinių dovanų. Analogija automobilių spūsčių susidarymui gali būti pastebima ir parduotuvėse – ten taip pat formuojasi eilės prie kasų.
Tiems, kurie gyvena didesniuose miestuose, patarčiau bent pusvalandžiu išvažiuoti anksčiau. Tačiau pagrindinis patarimas – apsišarvuoti kantrybe, kadangi tikėtina, kad daugelis vis tiek neišvengsime spūsčių“, – vertina S. Kundrotas.
Įžvelgia esminę problemą
Susisiekimo ministerijos atstovas V. Pumputis pabrėžia, kad Vilniuje yra numatyti atskiri planai, kaip būtų galima sumažinti spūstis mieste. Tiesa, pašnekovas taip pat pabrėžia, kad automobilių ir gyventojų skaičius mieste didėja. Visgi nėra žinoma, ar į eismo srauto sumažinimą orientuota strategija galiausiai pasiteisins.
„Jeigu kalbėtumėme apie Vilnių, tai galime pastebėti, kad auga žmonių skaičius. Tiesa, sostinėje yra numatytas Darnaus judumo planas, pagal kurį turi būti skiriama daugiau dėmesio visuomeniniam transportui.
Augantį automobilių skaičių didžiuosiuose miestuose taip pat pastebi ir pašnekovas S. Kundrotas, kuris įžvelgia ir dar viena problemą – savivaldybių infrastruktūra nėra parengiama taip greitai, o automobilių skaičius ir toliau auga. Taip pat pastebima ir kita tendencija – šeimoje įprasta turėti bent kelis automobilius.
„Transporto priemonių daugėja, o kartu su juo didėja ir spūstys. Štai Vilniuje galime pastebėt, kad yra daug remontuojamų kelių, stengiasi gerinti eismą, tačiau nujaučiu, kad savivaldybių gerinimo infrastruktūra nespėja pasivyti augančio transporto priemonių skaičiaus. Kasmet matome, kiek žmonių, studentų atvyksta rugsėjo mėnesį.
Be to, kad ir kaip mes kritikuotumėme mūsų valdžią ar Europą, pragyvenimo lygis po truputį gerėja ir dabar tėvai dažniau svarsto, kaip nupirkti automobilį savo vaikams. Kažkada šeimos turėjo tik vieną automobilį, o dabar tai pamiršome ir standartiškai yra du, o kartais net ir trys automobiliai“, – pastebi S. Kundrotas.
Visgi „Susisiekimo paslaugos“ viešojo transporto eismo organizavimo specialistai dar kartą primena, kad Vilniuje tiek prieššventiniu, tiek šventiniu laikotarpiu kelionėms mieste rekomenduoja rinktis viešąjį transportą.
Naktį iš gruodžio 25 į 26 d. ir iš gruodžio 31 į sausio 1 d. miestiečiai galės patogiai keliauti naktiniais autobusais. Iš gruodžio 31 į sausio 1 d. naktiniai autobusai pradės kursuoti anksčiau nei įprastai, maždaug nuo 22.30 val., be to, važiuos dažniau, o transporto priemonės bus didesnės talpos.
Naujųjų metų išvakarėse, gruodžio 31 d. nuo 20 val. iki sausio 1 d. 4 val. nakties, miestiečiai viešuoju transportu keliaus nemokamai. Šiomis valandomis nemokamai miestiečiai galės naudotis ir visomis Vilniuje esančiomis „Statyk ir važiuok“ aikštelėmis, o palikę automobilį jose toliau kelionę tęsti viešuoju transportu.
