Kompanijos „Accountemps“ 2019 metų pradžioje JAV inicijuota apklausa atskleidė, kad didžioji dalis, arba 58 proc., darbuotojų numatė atostogauti būtent birželio, liepos bei rugpjūčio mėnesiais. Neabejoju, kad tai būdinga ir Lietuvai.
Tuo tarpu šiemet gegužę „Robert Half“ įmonės surengtoje JAV biurų darbuotojų apklausoje apie COVID-19 įtaką poilsio planams buvo esminių pokyčių: net 37 proc. apklaustųjų nurodė linkę pavėlinti atostogas su viltimi, kad vėliau bus galima keliauti. Tačiau akivaizdu, kad šiuo metu galimybės vykti į poilsines keliones vasaros pabaigoje ar rudenį yra miglotos kaip niekad, todėl stengiamasi atsigriebti savo šalyje ar kaimyninėse užsienio šalyse.
Vis dėlto, Lietuvoje yra sritis, kuri ignoruoja universalias visuotinio atostogų sezono taisykles arba tiesiog puikiai jas išnaudoja savo naudai. Tai – liberalizuojama gamtinių dujų rinka įmonėms, kurioje metinių sutarčių pratęsimo procesas vyksta pačiame vasaros įkarštyje.
Būtent vasarą daug šalies įmonių gauna didžiausio dujų tiekėjo laiškus dėl tiekimo sąlygų kitais metais, o tylėjimo atveju tiekimo sutartis automatiškai pratęsiama visiems 2021 metams. Kitaip sakant, jei į gautą e. laišką įmonė neatsakė „ne“, vadinasi, pasakė „taip“. Nenoras atsižvelgti į vasaros laikotarpio specifiką užkoduotas teisės aktuose, įteisinusiuose tokią keistą praktiką, naudingą nebent tik tam pačiam valstybės valdomam rinkos žaidėjui.
Be abejo, administruojant tūkstančių klientų bazę būtų brangu ir neefektyvu su kiekvienu susisiekti asmeniškai ir gauti „gyvą“ atsakymą. Be to, tarp visų klientų visuomet bus dalis iš principo tylinčių, kurie apskritai nelinkę atsakyti į jokį laišką. Tačiau kiek tokių elektroninių laiškų sukrenta į atostogaujančių įmonių atstovų pašto dėžutes, galima tik spėlioti. Mes rudens pradžioje nuolat gauname klientų, grįžusių iš atostogų, pamačiusių šiuos priminimus ir supratusių, kad štai jie ir vėl praleido momentą, užklausas. Pasirinkti kitą gamtinių dujų tiekėją galima ir vėliau, neatsakius į laišką, tačiau tada gali būti pritaikyti sutarties nutraukimo mokesčiai. O kas gi nori mokėti netesybas?
Lietuvoje yra apie 7200 smulkiųjų ir vidutinių įmonių, perkančių ir vartojančių gamtines dujas. Didžioji dalis jų nėra pasirinkusios nepriklausomo dujų tiekėjo, nors atviroje rinkoje turi tokią galimybę. Vadinasi, konkurencija kasmet vyksta iš esmės dėl labai didelės rinkos dalies ir kiekvienas klientas yra svarbus. Tik ar neturėtų paties kliento patogumas, o ne vienos įmonės komerciniai interesai atsidurti prioritetų sąrašo viršuje?
Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos (VERT) duomenimis, didžiausio mažmeninio dujų tiekėjo „Ignitis“ užimama rinkos dalis mažėja. 2017 m. antrą pusmetį valstybės valdomai įmonei teko 87 proc. nebuitiniams vartotojams parduotų dujų mažmeninės rinkos, 2018 m. antrą pusmetį ši dalis sumažėjo iki 78 proc., o analogišku praėjusių metų periodu – iki 63,51 proc. Tai leidžia manyti, kad jei sutarčių pratęsimui nebūtų pasirinkta vasara, gamtinių dujų naudotojų įmonių migravimas į laisvąją rinką būtų dar spartesnis.
Savotiškoje pilkojoje zonoje atsidūrė ir perkančiosios organizacijos. Dalis jų naudoja gamtines dujas, tačiau iki šiol galimybės jų įsigyti per viešuosius pirkimus iš esmės neturi. Centrinė perkančioji organizacija (CPO) tik liepos 8 dieną paskelbė gamtinių dujų užsakymų per CPO LT elektroninį katalogą pirkimo dokumentacijos projektus, kurie dar bus derinami su suinteresuotais rinkos dalyviais ir įstaigomis.
Toks neskubėjimas irgi sunkiai suprantamas, nes Europos Sąjungos mastu laikomasi principo, kad konkurencija elektros ir dujų rinkose turi būti palaikoma ir skatinama.
Tenka konstatuoti, kad gamtinių dujų rinkos galimybės Lietuvoje dar nėra gerai išnaudojamos ir šio sektoriaus liberalizavimas geriau atrodo teoriškai nei praktiškai. O juk spurtui galbūt užtektų išsiųsti laiškus įmonėms ne visuotinių atostogų, o būtent visuotinio darbo laiku, kuomet elektroninio pašto dėžutės tikrinamos kasdien ir ne po vieną kartą.
Martynas Giga, Elektros energijos tiekimo bendrovės „Elektrum Lietuva“ direktorius
