Vyras pasakoja, kad nuo pat mažens jis ėmė pavyzdį iš savo tėvų ir senelių, kurie mėgdavo dažnai skaityti. Taip, remdamasis savo tėvų pavyzdžių ir supratęs būtinybę šviestis ir lavintis, jau nuo vaikystės M. Jovaiša ir pats pradėjo daug domėtis ir skaityti.
„Jeigu išmoksti mokytis, gali nueiti labai toli, bet jeigu to požiūrio nebus (...) tai tikrai nieko gero nebus“, – „Žinių radijo“ laidoje „Persona grata“ kalbėjo M. Jovaiša.
Todėl visuomenininkas sako, kad, auginant savo atžalą, reikia užtikrinti, kad vaikas lavintųsi ir turėtų galimybę užsiimti pačiomis įvairiausiomis popamokinėmis veiklomis ir būreliais.
Tiesa, svarbu atsižvelgti ir į paties vaiko norus, kad vaikas lankytų ir darytų tai, kas jam teikia džiaugsmą.
Į įvairius užsiėmimus ir būrelius savo vaikus veda ir M. Jovaiša, kuris pastebi, kad tokios patirtys padeda vaikams subręsti.
„Mes matome netgi tokius dalykus, kaip tam tikrą charakterio brandą. Kaip sustiprina tas komandinis sportas arba dalyvavimas varžybose, pasirodymuose, kada jie ko nors siekia, kurį laiką turi ruoštis, treniruotis.
Kartais gal kokia nors neviltis, nusivylimas būna, kad nepavyko. Tai ir yra gyvenimas, kurį mes gyvenam, kur jie turi išmokti visus tuos dalykus ir kuo anksčiau jie tą patirs – tuo geriau“, – tvirtina verslininkas.
Ir nors vyras supranta, kad tikrai ne visi gali sau tai leisti finansiškai, blogiausia būna, jei tėvai apskritai nesupranta tokių užsiėmimų svarbos.
Jo teigimu, galiausiai, toks dykinėjimas, kuomet vaikas nieko nedaro, priveda prie itin blogų pasekmių.
Privaloma tobulinti švietimo sistemą
Tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje gimstamumas mažėja. Todėl yra stengiamasi įvairiais būdais paskatinti žmones turėti vaikų, bet kol kas tokios pastangos – bevaisės.
M. Jovaiša sako, kad remiantis statistika, tam, kad lietuviai skaičius išliktų stabilus, šeimoje reikėtų auginti bent 3 vaikus.
Visgi, kad lietuviai norėtų turėti vaikų, visuomenininko teigimu, visų pirma reikėtų gerų švietimo ir sveikatos sistemų reformų.
Jo teigimu, dabar žmonės, norėdami kokybiškų sveikatos paslaugų ir kokybiškų mokslų savo vaikams, turi rinktis privačias, o ne valstybines įstaigas, už kurias dar ir papildomai susimoka.
„Deja, švietimo ir sveikatos sistema dar likusi 2-ame, 3-iame plane. Tai daug šeimų galbūt ir stabdo tas supratimas, kad valstybinė švietimo sistema neužtikrina poreikių ir visi tada svajoja apie kokybišką privatų mokslą“, – aiškina M. Jovaiša.
Vyras tvirtina, kad pagalius į ratus kiša ir tai, kad Lietuvoje nebandoma pritaikyti jau pasaulyje gerai veikiančių švietimo sistemų. O stengiamasi sukurti ką nors naujo, nors to visai nereikia.
„Antras dalykas – mokytojų paruošimas yra visiškai sužlugęs. Žmonės nenori tapti mokytojais, niekas nenori dirbti mokytojais. Mokytojai labai vargsta, gauna mažus atlyginimus, priedus, sąlygas ir visą kitą“, – sako M. Jovaiša.
Ir nors vyras sako, kad Lietuvoje tikrai yra ir nuostabių mokytojų, jų trūksta.
Pats po įvairias mokyklas keliaujantis ir paskaitas vedantis visuomenininkas. pastebi, kad dabartiniai vaikai net nebeapsvarsto galimybės ateityje dirbti mokytojo darbą.
„Kas iš mūsų vaikų pasakytų: „aš užaugęs norėčiau tapti mokytoju“? Čia yra labai retas atvejis. (...) Žmogus įsivaizduoja, kad jeigu jis bus krepšininkas, tai jis bus žymus, jį mylės merginos, turės pinigų. Jeigu jis bus mokytoju, tai greičiausiai nebus nei vieno“, – apie vaikų mąstymą kalba M. Jovaiša.
Visgi, sveiko gyvenimo būdo propaguotojas viliasi, kad požiūris į pedagogo profesiją po truputėlį keisis ir ateityje mokytojai bus gerai apmokami.
Visą „Žinių radijo“ laidą galite peržiūrėti čia:
