Dar gegužės 9-ąją Maskvoje apsilankęs Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka pakurstė kalbas apie savo sveikatą – jo ranka apibintuota, ten kur kiti ėjo pėstute, jį tiesiog nuvežė, o po to greitai išskrido į Minską ir viešumoje nesirodė apie savaitę.
Gandus dėl sveikatos problemų pakurstė ir gegužės viduryje nufilmuotas jo vizitas – Lukašenka kai kuriems ekspertams pasirodė išblyškęs ir ne toks energingas. Nors Baltarusios opozicija kalbėjo, kad Lukašenka rimtai serga, vos paeina ir atrodo prastai, tačiau dabar, bent vizualiai situacija pagerėjo – penktadienį jis vėl vyko pas Putiną, Sočyje jie susitiko pasikalbėti.
O jei Lukašenka greit nenumirs, Lietuvos politikai norėtų jį nuteisti. Tiksliau, nori, kad jis būtų teisiamas Hagoje kartu su Putinu. Teisingumo ministerija net surengė konferenciją, kurioje politikai ir ekspertai diskutavo, kaip ir dėl ko būtų galima teisti Lukašenką.
„Lukašenkos režimas turi ilgą nusikaltimų sąrašą nuo 1994 m. Piktnaudžiavimas galia, falsifikuoti rinkimai, perimtas lėktuvas, nusikaltimai prieš žmogiškumą ir agresijos nusikaltimai, politinių oponentų žudymas. Mes žinome nusikaltimus, bet mums trūksta mechanizmų režimą padaryti atsakingu“, – kalba Baltarusios opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja.
Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė teigia tikinti, kad Lukašenka sulauks Tarptautinio Baudžiamojo teismo arešto orderio.
„Įrodymų daugėja, kad Lukašenkos režimo kontroliuojamos kompanijos gali būti įsitraukusios į ukrainiečių vaikų deportavimą į Baltarusios teritoriją. Tai Rusijos strategijos etninio valymo Ukrainoje elementas. Tai nusikaltimai, dėl kurių Putinas jau sulaukė Tarptautinio Baudžiamojo teismo arešto orderio. Aš tikiu, Lukašenka jo taip pat sulauks“, – sako I. Šimonytė.
1994 m. pirmą kartą tapęs Baltarusios vadovu, Lukašenka šio posto neužleidžia iki šiol. Lietuva nori jį priversti atsakyti ir už prieš porą metų prie Lietuvos ir Lenkijos sienų sukeltą migrantų krizę, galbūt net išsireikalauti ir kompensacijos.
„Lietuva paskaičiavimus turi ir preliminariai mes šnekame apie 120 milijonų eurų, kurie galėtų būti prašomi, kaip žalos atlyginimas“, – sako Teisingumo viceministrė Gabija Grigaitė-Daugirdė.
Teisininkai ir politikai Vilniuje tariasi, kaip reikėtų inicijuoti Tarptautinio tribunolo bylą prieš Lukašenką ir jo režimą. Nors pripažįsta, kad realų teisingumą pasiekti bus sunku.
„Mes bent jau galėtume kalbėti apie tokią realią perspektyvą šiek tiek pristabdyti tų nusikaltimų mastą, bet iš principo taip, visiškai sutinku, kad visa šita nusikaltėlių visuma taptų prieinama tiktai režimui žlugus“, – teigia Teisės ir demokratijos centro vadovas Dainius Žalimas.
Prieš 2 metus kai Baltarusios režimas privertė „Ryanair“ orlaivį nusileisti Minske, kad būtų sulaikytas opozicijos žurnalistas Romanas Pratasevičius su drauge, Lietuva sureagavo aršiai, dėl to supykęs Lukašenka pagrasino pasiųsti migrantus į mūsų šalį. Tą jis ir padarė. Tad kyla klausimas, ar Lukašenka ir dabar nesugalvos, kaip atkeršyti Lietuvai.
„Taip, rizikų valdymas buvo, įvairių svarstymų kaip reikėtų geriau vienas ar kitas rizikas valdyti, bet tikrai nebuvo nuogąstavimas, nes ką ministrė savo įžanginėje kalboje ir pasakė, mes tvirtai tikime, kad tarptautinės teisės sprendimai egzistuoja ir turime drąsos, motyvacijos bei žinių jais naudotis“, – sako G. Grigaitė-Daugirdė.
„Reikėtų matyti perspektyvą, kad kai kurie Lietuvos valstybės pareigūnai, įskaitant visų pirma teisėsaugos pareigūnus, jie bus formaliai persekiojami Baltarusijos teisėsaugos, vadinamosios teisėsaugos, nes teisėsauga neturėtų apsiversti liežuvis vadinti tas institucijas, tai tokios priemonės, manau, tikrai yra vertinamos“, – teigia D. Žalimas.
Šių metų kovą Hagoje esantis Tarptautinis Baudžiamasis Teismas išdavė arešto orderį Putinui, dėl karo nusikaltimo – neteisėto vaikų deportavimo ir perkėlimo iš okupuotų Ukrainos teritorijų į Rusiją. Tyrimą dėl to šiandien pradėjo ir Lietuvos Generalinė prokuratūra.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.