„Jokio sulėtėjimo nė vienoje įmonėje neturi būti... Jeigu reikės – [gali būti įvesta] karo padėtis“, – A. Lukašenka pareiškė išklausęs Gardino srities gubernatoriaus Vladzimiro Karaniko ataskaitą apie regiono ekonomikos padėtį.
„Mes tam [Vakarų sankcijų sugriežtinimui] ruošėmės; žinojome, kas mums gresia“, – pareiškė prezidentas.
Pirmadienį ES užsienio reikalų ministrai pritarė planams įvesti sankcijas Baltarusijos ekonomikos sektoriams, tokiems kaip kalio trąšų ir naftos produktų eksportas, atnešantiems daug pajamų Minsko režimui.
Šios priemonės yra atsakas į gegužės pabaigoje įvykusį incidentą, kai Minske buvo priverstinai nutupdytas oro bendrovės „Ryanair“ laineris, skridęs iš Atėnų į Vilnių. Tąsyk pareigūnai sulaikė šiuo lėktuvu skridusį baltarusių opozicijos tinklaraštininką Ramaną Pratasevičių ir jo draugę – Vilniuje studijuojančią Rusijos pilietę Sofiją Sapegą.
Keturiais iki šiol paskelbtais ES sankcijų paketais numatytos priemonės prieš Baltarusijos režimą šiuo metu taikomos iš viso 166 asmenims ir 15 juridinių subjektų.
Baltarusiją dideli neramumai krėtė kelis mėnesius po rugpjūtį įvykusių prezidento rinkimų. Jų laimėtoju buvo paskelbtas nuo 1994 metų šalį geležiniu kumščiu valdantis A. Lukašenka, bet opozicija ir Vakarų demokratijos šiuose rinkimus laiko suklastotais.
Pirmadienį sankcijas Minskui taip pat išplėtė JAV; jų pavyzdžiu neilgai trukus pasekė Jungtinė Karalystė ir Kanada.
V. Karanikas savo ruožtu pareiškė, kad Gardino srities valdžia iš anksto ruošėsi galimiems Vakarų valstybių veiksmams.
„Šiai dienai parengtos kompensavimo priemonės – Europos rinka nėra pagrindinė. Tikimės, kad pavyks neleisti [sulėtėti regiono ekonomikai] – net jeigu atskirose įmonėse bus nedidelis sulėtėjimas, kompensuosime tai kitų rodiklių sąskaita“, – tvirtino srities gubernatorius.
„Mes tiems niekšams kitapus sienos privalome parodyti, kad jų sankcijos – tai jų bejėgiškumas. Štai ką privalome parodyti, ir mes tai padarysime“, – atrėžė A. Lukašenka.
