„Mes stengiamės ir dirbame su aplinkinių šalių tradiciniais vežėjais, kad jie sujungtų mūsų oro uostus su kaip įmanoma dažnesniais (skrydžiais – BNS) su aplinkiniais didesniais aplinkiniais hub'ais – turime skrydžius į Frankfurtą, Kopenhagą, Stokholmą, Helsinkį, Varšuvą, aplinkinius hub'us, kuriuos kritiškai svarbu turėti būtent tam netiesioginiam susisiekimui“, – Žinių radijui pirmadienį sakė S. Bartkus.
„Manau, kad „Air Baltic“ gali užpildyti nišą tarp šių dviejų pasaulių ir pasiūlyti tiesioginius dažnius tiesioginiais skrydžiais, tomis kryptimis, kurios galbūt yra kažkur tolimesnės, bet jos ypatingai svarbios ir tam pačiam verslui, ir kur galbūt nėra tinklo vežėjų, kurie būtų suinteresuoti mūsų rinka“, – pridūrė LTOU vadovas.
Pasak S. Bartkaus, „Air Baltic“ galėtų išplėsti skrydžių iš Lietuvos geografiją į kitus Vokietijos miestus – jo teigimu, augantis šių krypčių potencialas susijęs tiek su Vokietijos brigados Lietuvoje dislokavimu, tiek su šios šalies turizmu į Baltijos šalis.
„Ta strategija, kurios laikosi aviakompanija „Air Baltic“, mes matome, kad iš mūsų pusės ji mums yra tinkama ir šioje vietoje reikalinga“, – teigė LTOU vadovas.
Jo teigimu, „Air Baltic“ šiuo metu yra trečias pagal dydį oro vežėjas Lietuvoje, o Vilniuje šiuo metu nuolat bazuojami du tiesioginiams skrydžiams skirti bendrovės orlaiviai.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis praėjusią savaitę pranešė, kad Lietuva svarsto galimybę įsigyti Latvijos nacionalinės oro bendrovės „Air Baltic“ akcijų, sako susisiekimo ministras Marius Skuodis. Anot jo, šiuo metu tariamasi dėl galimų sandorio sąlygų.
97,97 proc. „Air Baltic“ akcijų valdo Latvijos valstybė, likusias – Danijos investuotojo Larso Thueseno (Larso Tueseno) įmonė „Aircraft Leasing 1“.
