Sudėtingiausia situacija, kaip jau įprasta, susidarė kai kuriose Geležinio Vilko gatvės atkarpose. Patvino sankryžos ties Žalgirio ir Ukmergės gatvėmis. Nemalonumai vairuotojų laukė ir Vakariniame aplinkkelyje.
Ten atkarpa ties nusukimu į Pilaitę taip pat tapo nepravažiuojama. Tiesa, čia jau pirštu besta į nupjautą, tačiau nesurinktą žolę, kuri užkimšo lietaus vandeniui surinkti skirtas groteles.
Įsisenėjusios problemos
Savivaldybės įmonės „Grinda“ komunikacijos vadovas Egidijus Steponavičius naujienų portalui tv3.lt komentuodamas šio ryto situaciją palygino Vilnių ir Londoną:
„Pradėkime nuo paprastų dalykų. Dėl lietuviško klimato kasmet turime 3-4 intensyvesnes liūtis. Įprastai birželio pabaigoje – liepos pradžioje. Vadinti situaciją ekstremalia nebūtų tikslinga.
Vilnius yra tokioje klimato juostoje, kur lietaus tenka daugiau nei, pavyzdžiui, Londone. Sostinėje iškrenta daugiau kritulių ir būna daugiau lietingų dienų nei Londone, kuris dažnai linksniuojamas būtent dėl lietaus.“
Anot „Grinda“ atstovo šįryt gatvės patvino dėl sisteminių miesto planavimo klaidų, nes pernelyg ilgą laiką lietaus nuotekų srautai buvo nukreipiami tik vienu kolektoriumi.
„Paviršinių nuotekų surinkimo sistema tiesiog nesusitvarko su staigiai išaugusiu vandens kiekiu. Ankstesni miesto planuotojai sukūrė infrastruktūrą, kuri visą lietaus nuotekų vandenį nukreipia kolektoriumi, įrengtu po Geležinio Vilko gatve.
Tačiau mieste išaugus kietųjų paviršių plotui (daugiau stogų, automobilių stovėjimo aikštelių ir pan.), kad ir koks didelis vamzdis bebūtų, to nebepakanka. Todėl ir turime patvynius ties Geležinio Vilko – Žalgirio gatvės sankryža, taip pat prie Konstitucijos prospekto žiedo“, – teigė E. Steponavičius.
Naujienų portalo tv3.lt pašnekovas prisiminė kritinę situaciją T. Narbuto gatvėje, kurios žemumoje po liūties būdavo įmanomas tik eismas baidarėmis:
„T. Narbuto gatvės žemuma anksčiau nuolat skęsdavo. Kadaise ten buvo suplanuotas viadukas iš vienos Žvėryno pusės pereiti į kitą. Tam specialiai buvo įgilinta žemuma, kad automobiliai galėtų pravažiuoti. Turėjo būti įrengta siurblinė, tačiau viaduko idėja taip ir liko neįgyvendinta. Todėl turėjome sudėtingą situaciją, kol nenutiesėme naujo vamzdžio, nuėmusio vandens srautą.“
Nupjautos žolės efektas
Vis dėlto, šį rytą vandens spąstai tykojo ne tik įprastose vietose, bet ir Vakariniame aplinkkelyje.
„Aplinkkelis yra naujas projektas ir lietaus sistema ten yra įrengta. Čia galima paminėti kitą problemą. Kai šienaujamos pakelės, liūtis nuplauna žoles nuo pievų ir suneša jas ant važiuojamosios dalies paviršiaus. Tada žolės užstringa grotelėse ir susiformuoja kamštis. Vandens kaupiasi vis daugiau, o viskas kyla į gatvės paviršių.
Ką darė „Grinda“ ekipažai šįryt? Vyko į vietą ir fiziškai valė susidariusius kamščius. Mūsų rekomendacija būtų labai paprasta – kai šienaujami žalieji plotai, tai turėtų būti surinkta ir nupjauta žolė“, – pasakojo E. Steponavičius.
O dėl situacijos Geležinio Vilko gatvėje, ties Konstitucijos prospekto žiedu, anot „Grinda“ atstovo, yra dvi naujienos – gera ir bloga: „Blogoji, kad dabar nieko padaryti negalime. O geroji, kad iki šių metų pabaigos turėtų būti baigtas Šeškinėje vykdomas projektas, kuris nukreips dalį vandens srauto ir taip padės išspręsti problemą šioje vietoje.“
Kalta nuošliauža
Vilniaus miesto savivaldybės l.e. p. Infrastruktūros skyriaus vedėjas Arūnas Visockas teigė, kad šio ryto pagrindinė eismo spūsčių po liūties priežastis buvo pagrindinės Vilniaus eismo arterijos – Vakarinio aplinkkelio – užtvindymas:
„Jį lėmė nuošliauža, atsiradusi dėl intensyvios liūties ties Pilaitės prospekto viaduku. Didelis žemių kiekis nuslinko į Vakarinio aplinkkelio važiuojamąją dalį ir užkimšo lietaus surinkimo sistemą. Dėl šios priežasties dalis įstrigusių vairuotojų apsigręžę prieš eismą ieškojo kitų maršrutų tikslui pasiekti, todėl aplinkiniuose mikrorajonuose susidarė didelės eismo spūstys. Kitose vietose patvinusios gatvės buvo pravažiuojamos.
Išskirti kaip problemiškesnes vietas galima būtų Geležinio Vilko gatvę po Konstitucijos pr. žiedu, Geležinio Vilko-Žalgirio gatvių sankryžą, Gelvonų gatvės žemiausią vietą netoli PC Akropolis, rečiau – Justiniškių, Salomėjos Neries, Erfurto gatves. Prevencinių priemonių dėl stichinių reiškinių, šlaitų nuošliaužų, medžių išvartymų liūčių metu numatyti nėra galimybių. Tačiau ilgalaikės priemonės vyko ir vyksta dabar, t.y. Vilniaus miesto paviršinių nuotekų rekonstrukcijos darbai didinant jų diametrus.“
A. Visockas pridūrė, kad buvusioje pačioje opiausioje Vilniuje vietoje, Narbuto gatvės žemiausioje vietoje, kurioje anksčiau po liūčių visuomet susiformuodavo nepravažiuojama didžiulė bala, po paviršinių nuotekų tinklų rekonstrukcijos problemų nebeliko.
Taip pat artimiausiu metu planuojama baigti paviršinių nuotekų statybos darbus Šeškinėje. Juos užbaigus, bus išspręstos Geležinio Vilko gatvės po Konstitucijos pr. žiedu, Geležinio Vilko-Žalgirio gatvių sankryžos tvindymo problemos
