„Nuo vidurnakčio, kai įsigaliojo nepaprastoji padėtis, situacija [pasienyje] buvo rami, nebuvo nė vieno bandymo neteisėtai atvykti į Lietuvą. Kas visą laiką mane, kaip VSAT vadą, šiek tiek neramina.
Pirma grupė 10 asmenų buvo sulaikyta prieš valandą. Toliau stebėsime situaciją prie valstybės sienos. Taip pat per naktį nebuvo pastebėta labai didelių grupių. Buvo matomos trys neteisėtų migrantų grupės mūsų užkardų ruožuose – iki 10 asmenų dvi grupės ir apie 30 asmenų grupė taip pat buvo prie sienos, tačiau Baltarusijos Respublikos teritorijoje. Jie nebandė neteisėtai pateikti į Lietuvą“, – žurnalistams trečiadienį sakė R. Liubajevas.
Anot pasieniečių vado, judėjimas Lietuvos-Baltarusijos pasienyje nuolat vyksta, pasieniečiai įtaria girdintys važiuojančių ir galimai migrantus atvežančių sunkvežimių garsus.
„Net ir čia būdami mūsų pareigūnai girdi sunkiosios technikos garsus Baltarusijos Respublikos teritorijoje. Kas gali reikšti, kad sunkvežimiai važiuoja galimai su neteisėtais migrantais. Faktas, kad neteisėti migrantai tikrai gabenami Baltarusijos teisėsaugos institucijos atstovų ir jie stumiami į Lietuvos Respublikos teritoriją“, – tvirtino R. Liubajevas.
Prašo netrukdyti pareigūnams
Pasak ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės, pasienio, kur ir įvesta nepaprastoji padėtis, gyventojai turėtų stengtis netrukdyti pareigūnams dirbti savo darbą.
„Vietos gyventojai gyvena tokiomis išskirtinėmis aplinkybės jau kurį laiką, nes ekstremali situacija galioja jau keletą mėnesių. Manau, kad čia žmonėms turbūt arti pasinio esant tai nėra kaži kokia naujiena. nerimauti, manau, kad nėra kuo.
Kaip tik raginčiau padėti, pagelbėti pareigūnams, jeigu yra kuo pagelbėti, tai tiesiog pagelbėti. O geriausia, ką mes galime apdaryti, tai netrukdyti pareigūnams daryti savo darbą“, – žurnalistams sakė I. Šimonytė.
Įsigaliojo nepaprastoji padėtis
Pasienyje su Baltarusija susidarius kritinei situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nuo vidurnakčio mėnesiui įsigaliojo nepaprastoji padėtis.
Seimas įvedė nepaprastąją padėtį pasienio ruože ir penki kilometrai į šalies gilumą nuo jo, taip pat migrantų apgyvendinimo vietose Kybartuose, Medininkuose, Pabradėje, Rukloje ir Vilniuje.
Nepaprastoji padėtis įvesta Vyriausybės siūlymu, pirmą kartą per Lietuvos atkurtos nepriklausomybės istoriją.
„Nepaprastoji padėtis yra instrumentas, kuris nebuvo mūsų nepriklausomos valstybės praktikoje su savo algoritmais išbandytas“, – antradienį Seime pristatydama siūlymą sakė premjerė Ingrida Šimonytė.
Įvedus nepaprastąją padėtį ribojamas transporto priemonių judėjimas pasienio ruože be pasieniečių leidimo, galios draudimas atvykti į šią teritoriją, išskyrus vietos gyventojus, taip pat turinčiuosius ten nekilnojamojo turto ir tai patvirtinančius dokumentus.
Teritorijoje, kurioje įvesta nepaprastoji padėtis, tarnybos galės tikrinti transporto priemones ir asmenis, jų daiktus, siekiant rasti ir paimti neteisėtai laikomus ginklus, šaudmenis, sprogstamąsias ir kitas pavojingas medžiagas, sulaikyti įstatymų pažeidėjus, taip pat čia bus draudžiami susirinkimai.
Į Lietuvą patekusiems ir šalyje apgyvendintiems migrantams bus ribojama teisė susirašinėti, kalbėtis telefonu ir t. t., išskyrus galimybę kreiptis į valstybės institucijas ir įstaigas.
Nepaprastąją padėtį Vyriausybė pasiūlė įvesti dėl situacijos prie kaimyninės Lenkijos sienos, kur iš Baltarusijos pusės susitelkę keli tūkstančiai migrantų.
Į Lietuvą šiemet taip pat pateko daugiau nei 4,2 tūkst. migrantų.
Lietuva ir kitos Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.
