Apie tai tiesioginėje transliacijoje „Dienos pjūvis“ kalbėjosi žurnalistas Artūras Anužis ir NVSC Vilniaus departamento vadovė R. Lingienė.
Paskutiniu metu kasdien turime po keliolika atvejų. Ar galima tą padėtį vadinti grėsminga, keliančia nerimą?
Epidemiologiškai dabar padėtis Lietuvoje yra nepalankesnė, bet tai nėra nieko išskirtinio. Visame pasaulyje ir Europoje dramatiškai blogėja padėtis. Lietuvoje to dramatizmo mažiau. Sergamumo rodikliai 100 tūkst. gyventojų per pastarąsias 14 dienų: penktadienį buvo 3,7 atvejo, pirmadienį – 4,9, antradienio duomenimis – 5,2 atvejo.
Šis rodiklis akivaizdžiai parodo, kad sergamumas didėja. Taip pat naudojant šį rodiklį mes galime pasilyginti su kitomis šalimis, kurios irgi naudoja tą patį rodiklį.
Jei tas rodiklis prastėja, kokių priemonių imasi Vyriausybė, ministerija? Ko žmonės gali tikėtis?
Situaciją stebime kiekvieną dieną ir naktį. Atsiradus tam tikriems susirūpinimą keliantiems faktams, kaip plitimas visuomenėje, kaip įvežtinių atvejų didėjimas, tuomet epidemiologai tariasi ir informuojama Sveikatos apsaugos ministerija, o jie praneša Vyriausybei su išdiskutuotais siūlymais, ką reikia daryti, kad neatsitiktų taip, jog reikėtų priimti ypatingai griežtas priemones, kurios neturėtų visuomenės palaikymo.
Kalbate apie karantiną?
Taip, turiu omenyje karantiną, kuris pakenktų ekonomikai ir suduotų labai žalingą smūgį. Man atrodo, kad reikia reaguoti į situaciją tada, kada ji dar nėra grėsminga, yra ypatingai gerai negu tuomet, kai jau šaukštai po pietų.
Dalis žmonių nepatenkinti kaukėmis, kiti abejoja jų patikimumu. Jūsų akimis, kodėl kaukės yra reikalingos?
Kaukės tikrai apsaugo. Žinoma, jos neapsaugo visapusiškai, tam yra profesionalaus naudojimo filtruojančios kaukės. Bet čia jau dirbant tam tikrus darbus, nors, žinoma, nedraudžiama ir paprastiems žmonėms jas nešioti, naudoti prekybos centruose. Bet su jomis sunkiau kvėpuoti ir ten apsauga yra labai didelė – ne 100 proc., bet jau beveik.
Kaukės iš tikrųjų apsaugo, tik reikia pasirinkti rimtų gamintojų medicinines kaukes arba tas, kurios yra dabar rinkoje atsiradus Covid-19. Bet reikia paskaityti, pažiūrėti, ką gamintojas rekomenduoja.
Kaukės tikrai apsaugo, bet svarbu jas tinkamai naudoti. Keisti ne rečiau nei kas dvi valandas, jei jos yra vienkartinio naudojimo. Arba sušlapus, ypač vasarą, kai sudrėksta nuo prakaito, jos filtracinės savybės tikrai mažėja.
Jei užsidedame vienkartinę kaukę, mes turime ją pamiršti iki nusiėmimo. Nei nusiimti atsigerti, nei pavalgyti ar pasikasyti. Ją reikia dėvėti, kad veidas būtų apgludęs. Taip pat būtina laikytis kitų kompleksinių priemonių.
Žmonės sako, kad parduotuvėse yra ženkliai mažiau žmonių nei kokioje Palangoje, tai kam tas kaukes nešioti?
Rekomendacijos dėvėti kaukes niekada nebuvo išnykusios. Tačiau didžiosiose prekybos centruose buvo nustatyti atvejai, kaip tuomet tai paaiškinsime? Matote, svarbu dėvėti kaukes dėl to, nes potencialiai mes kiekvienas galime būti infekuotas ir skleisti į aplinką virusą, niekada nepajusti simptomų.
Arba, kita grupė žmonių, kai tris dienas pasibaigus inkubaciniam periodui tai pat išskiria didelę koncentraciją, kurios gali užtekti ir tikrai gali užkrėsti kitus žmones.
Vienas žingsnis – tai kaukių įvedimas. Koks gali būti kitas žingsnis, neskaitant karantino, ar yra dar kažkokių priemonių, kurias būtų galima taikyti, kad tas virusas neplistų?
Be jokios abejonės, yra. Atsiminkime rankų higieną, kurią primiršome, rankų dezinfekcija be galo svarbi. Eilių reguliavimas prekybos centruose, turiu omenyje srautus. Atstumo klausimas. Dabar apie metro atstumą net kalbos nebėra ir tai teko matyti vasarą. Prekybos centrai yra didžiausi, bet žmonės prilipę vieni prie kitų.
Reikia vėdinti patalpas, įjungti vėdinimo sistemas, jei jos įrengtos pastatuose. Taip pat pagalvoti apie nuotolinį darbą: kur galima, kur patogu ir nekenkia darbui. Išmokome dirbti nuotoliniu būdu, atrodo, visai neblogai. Ne visiems tai tinka, bet kam tinka, kodėl gi ne.
Kalbama apie antrąją koronaviruso bangą. Jūsų akimis, ar bus tai?
Prisidėčiau prie tų, kurie sako, kad bus. Nes tokio tipo infekcijos – žinoma, šis virusas skiriasi, bet yra panašumų – jos plinta bangomis ir tai joms būdinga. Žinoma, negaliu galvos dėti už tai, nes dėl šio viruso nustatyta daug skirtumų, bet visi požymiai rodo, kad antroji banga gali būti ir bus. Bet dabar yra tęsinys pirmosios bangos.
Lietuvoje yra keli pikai, susiję su atvykusiais uzbekais, atvejų susijusių su šeimos šventėmis. Kai mes sueisime į uždaras patalpas, kai padaugės kitų ūminių kvėpavimo takų susirgimų, tuomet sąlygos bus dar geresnės virusui plisti. Nors Pasaulio sveikatos organizacija sako, kad šiam viruso plitimui sezoniškumas nėra svarbus, bet vis tik tai pažiūrėkime kitus faktorius: asmenys sueis į vidų, vieni su kitais būsime susiję glaudžiau, patalpos bus sausesnės, vėdinimas apsunkės, todėl tos sąlygos tikrai bus palankesnės.
Pakalbėkime apie įvežtinius atvejus ir pikus, pavyzdžiui, kai uzbekai įvežė.
Šnekant apie piliečius iš Uzbekijos, tai tikrai Kaune padaryta meškos paslauga miestui. Ten situacija pasikeitė dėl užsienio piliečių. Taip pat Šalčininkų rajone iš Kroatijos grįžo piliečiai. Labai keista, kad Lietuvos žmonės, kurie grįžta iš užsienio, labai greitai nori socializuotis – kviečia gimines, lankosi visur, kur tik galima lankytis.
Norėčiau numaldyti tą norą. Net, jei grįžtame iš šalies, kur epidemiologinė situacija yra gana palanki, ar net už Lietuvą palankesnė, bet kelionės, oro uostai, lėktuvai ir bendravimas su asmenimis, kurių nežinai, visa tai gali turėti savo kainą. Prašyčiau, kiek įmanoma susilaikyti nuo aktyvaus bendravimo.
Minėjote, kad yra atvejų, kuriuos sunku nustatyti, neaiškus kontaktų tinklas ir žmonės ne visada geranoriškai bendradarbiauja. Kodėl taip vyksta?
Tokias tendencijas stebime ir bendravimas tikrai yra pasunkėjęs. Motyvuojama, kad bus atskleisti asmens apsaugos duomenys. Patikinu, kad asmens duomenų tikrai neatskleidžiame.
Būna atvejų, kai nedidelė įmonė, apie ją informuojame, kad tos įmonės darbuotojas susirgo, tai galima numanyti ir kas susirgo. Bet čia viešas interesas turėtų būti kur kas svarbesnis. Vis gi tai nėra liga, kuria būtų gėda susirgti. Sakyčiau, kad gėda ir socialiai neatsakinga neinformuoti specialistų apie asmenis, kurie turėjo sąlytį, nes tuomet rizikuojame jų sveikata ir dar kitų, nes būna ir antrinių atvejų, kai užkrečia dar kitus, kai epidemiologai neinformuojami apie situaciją.
Turbūt tokie atvejai grėsmingiausi, kai neįmanoma nustatyti tinklo ir tuomet virusas gali plisti nevaldomai?
Tikrai taip. Nenustačius užsikrėtimo aplinkybių, nenustačius plitimo grandinės, mes tiesiog jos negalime nutraukti. Norėčiau pasakyti, kad didžiąją dalį sudaro ne tie, kurie nebendradarbiauja su mumis, o tie, kuriems dar nepasireiškė simptomai, nežino, kad serga arba tie, kuriems niekada nepasireikš simptomai. Dėl to tos kaukės yra svarbios.
Jau yra visokių gandų, kad rudenį ruošiasi valdžia karantinui ir visus uždarys, kad darželių ar pradinių klasių mokinių neuždarys. Ar yra kokių planų rudeniui?
Papasakosiu situaciją, kai per vieną dieną man paskambino keli bičiuliai, pažįstami ar ne visai pažįstami asmenys. Jie prašė patvirtinti, kad karantinas bus spalio 16 dieną.
Aš pasakiau, kad ne. Tokio pagrindo tiems gandams nėra. Karantinas yra pati paskutinė pasirinkimo priemonė. Epidemiologiškai – tai gerai, bet yra kitos pasekmės. Žinoma, tai sprendžia Vyriausybė ir klausimas ne man. Bet kiek aš esu informuota, dabar apie tai niekas nekalba. Daroma viskas, kad to išvengtume, kad to nereikėtų.
Todėl labai prasminga pradėti nuo mažų žingsnelių, kad pristabdytume viruso plitimą, nes jo nesunaikinsime, iki tol, kol turėsime vakciną arba vaistus, dėl kurių visas pasaulis dirba.
Kad neperkrautume sveikatos sistemos ir ligoninių. Šios dienos duomenimis, ligoninėse gydomi 34 asmenys, o antradienį – 24. Du yra reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose. Buvau nustebusi, kai keletą dienų atostogavau ir prieš tai buvo gydomi tik keli asmenys, bet situacija labai greitai pasikeitė.
Visą „Dienos pjūvio“ transliaciją galite stebėti čia:
