Jis priminė, kad draudimo saugumo įnašas yra skirtas pakeisti laikiną bankų solidarumo mokestį, tad jo nepalaikantys turėtų pasiūlyti alternatyvas.
„Turbūt mes vėl labai nuklystame į detales. Bet reikia prisiminti, kam tai yra skirta. Mes gynybos fondą turime suprojektavę į ateitį ir tie 3 proc., kurie dabar pasiekti, jie nėra tvarūs. Suprantame, kad tai yra grįsta solidarumo mokesčio įnašu. Ir kitaip trūksta 100 mln. eurų per metus, kurie reikalingi, jeigu norime vykdyti įsipareigojimus ir judėti tiek dėl brigados, divizijos ir kitų įsipareigojimų“, – trečiadienį žurnalistams teigė M. Lingė.
„Tai lengva pasakyti, kad to nebus. Bet tada kalbėkime apie alternatyvas“, – pridūrė jis.
Politikas pabrėžė, kad jeigu nepritariama draudimo sutarčių apmokestinimui, nėra sutarimo – kokia kita priemonė galėtų būti pasitelkta. Anot jo, būtų galima pasitelkti priemones, kurios buvo aptartos pavasarį vykusių diskusijų su premjere Ingrida Šimonyte metu.
„Dėl 100 mln. eurų, kad galėtume pasiekti 3 proc., tai to konsensuso neturime. Tai jeigu neturime draudimo mokesčio, dėkime alternatyvas, kurios kitos buvo pateiktos diskusijų metu“, – aiškino jis.
ELTA primena, kad Finansų ministerijos siūlomą Saugumo įnašą mokėtų Lietuvoje veikiančios draudimo įmonės, kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo įmonės ir trečiųjų valstybių draudimo įmonių filialai, teikiantys paslaugą šalyje.
Kaip rašo Finansų ministerija, šiuo metu Lietuvoje nėra nustatyta piniginių prievolių, mokamų nuo draudimo įmokų.
Pasak ministerijos, panašus mokestis draudimo sutartims taikomas 18 Europos Sąjungos (ES) valstybių, tarp jų – Vokietijoje, Nyderlanduose, Ispanijoje, Prancūzijoje.
Kaip skelbiama, šio mokesčio dydis skirtingose valstybėse narėse svyruoja nuo 1 proc. iki 24 proc.
Seimo pavasario sesijoje svarstant papildomų gynybos lėšų šaltinius, tarp jų buvo ir mokesčio daliai draudimo sutarčių įvedimas. Visgi, šis siūlymas buvo išimtas iš galutinio Valstybės gynybos fondo ir jo lėšų šaltinių projekto.
Finansų ministerijos skaičiavimais, Saugumo įnašas jau 2025 m. generuotų 50 mln. eurų, o nuo 2026 m. – 100 mln. eurų.
