Švedijos gyventojai per metus labdarai suaukoja tūkstančius tonų drabužių. Tačiau nemaža dalis dingsta dar nespėję atvykti į ladbaros organizacijų sandėlius. Pasitelkus sekimo technologijas, nustatyta lietuvių gauja, tuštinanti labdaros organizacijos „Human Bridge“ konteinerius. Šiai organizacijai aukojami drabužiai gelbsti gyvybes. Iš jų pardavimo gautos pajamos naudojamos ligoninių vargingose šalyse aprūpinimui medicinine įranga. Mūsų tyrimas parodo, kaip gyvybes gelbėti galintis turtas suplaukia į Kėdainių apylinkes.
Vagia iš vargšų
„Human Bridge“ yra viena didžiausių Švedijos labdaros organizacijų, surenkanti tekstilės gaminius. Visoje šalies teritorijoje organizacija yra išdėliojusi per 2500 tekstilės konteinerių į kuriuos neabejingi švedai kas savaitę suneša tūkstančius kilogramų nebedėvimų rūbų ir avalynės.
Už pajamas, gautas pardavus suaukotą tekstilę, „Human Bridge“ teikia pagalbą ligoninėms trijuose žemynuose.
„Mes iš esmės esame pagalbos organizacija, o mūsų veiklos tikslas yra rinkti, atnaujinti ir išsiųsti medicinos įrangą šalims, kurioms reikia paramos šioje srityje“, – SVT sakė „Human Bridge“ generalinis direktorius Robertas Bergmanas.
„Human Bridge“ surinktų drabužių dėka, kiekvieną savaitę Artimuosiuose Rytuose, Rytų Europoje ir Afrikoje esančios ligoninės sulaukia gyvybiškai būtinos medicininės įrangos. Deja, jau daugelį metų organizacija kenčia nuo vagių išpuolių.
R.Bergmano skaičiavimais, organizacija dėl vagysčių praranda iki 2000 tonų drabužių kasmet arba iki 15 proc. drabužių, paaukojamų „Human Bridge“. Organizacija praranda šimtus tūkstančių eurų pajamų, kurios remiamų ligoninių pacientams gali lemti ir skirtumą tarp gyvenimo ir mirties.
Netekę vilties patys susekti, R.Bergmano įsitikinimu, „organizuotą vagių gaują“, organizacijos vadovai kreipėsi pagalbos į Švedijos televiziją. Prasidėjo vagių gaudynės.
Vienam gale kablys
SVT žurnalistai užmetė jauką. Į skirtingus krepšius su drabužiais įdėjo, o tiksliau – į drabužius įsiuvo GPS siųstuvus, fiksuojančius visą siuntinių kelią. Maišai su vienuolika sekiklių buvo išmėtyti po skirtingose lokacijose išdėliotus konteinerius.
Žurnalistai vienoje tekstilės surinkimo vietoje įrengė slaptas kameras ir užfiksavo, kaip paryčiais iš konteinerių drabužiai keliauja visai ne į „Human bridge“ sandėlius. Du vyriškiai, privažiavę baltu mikroautobusu, be didesnio vargo atrakino konteinerius ir susirinko labdaros organizacijos turtą. Įsiklausius į įrašo garso takelį, pastebėjome, kad tai darbštūs imigrantai, kurie, įterpdami slaviškus keiksmus, kalba – lietuviškai!
Nuo 2020 m. gegužės iki gruodžio mėnesio iš labdaros konteinerių buvo pavogti beveik visi maišai su GPS sekikliais. Meškerės valas ėmė vyniotis. GPS duomenys parodė, kaip krovinys juda Stokholmo uosto link. Galų gale net septyni sekikliai pajudėjo ta pačia kryptimi. Į Lietuvą.
Didis mažo miestelio verslininkas
Šeši iš septynių GPS siųstuvų mus atvedė į netoli Kėdainių įsikūrusį Akademijos miestelį. Du davikliai pavogtų drabužių buvimo vietą parodė itin tiksliai – tai buvo automobilių serviso patalpos, kuriose, kaip vėliau paaiškėjo, remontuojami ir vogtus drabužius Švedijoje transportuojantys mikroautobusai.
Iš serviso savininko nuotraukų, paskelbtų „Google Maps“, matyti, kad jo dirbtuvėse buvo remontuotas baltas „Mercedes“ mikroautobusas su Didžiosios Britanijos valstybiniais numeriais. Tas pats mikroautobusas „Human Bridge“ darbuotojų buvo pastebėtas švarinantis labdaros konteinerius. Nagrinėdama autoserviso puslapį, SVT rado ir dar vieno labdaros konteinerių tuštinime naudoto autobusiuko nuotraukas.
Vietinių gyventojų patikinti, kad autoservise yra ir dėvėtų drabužių sandėlys, nusprendėme pabandyti laimę ir patekti į vidų. Serviso viduje radome ir verslo savininką Aivarą, kuris, iš pradžių nustebęs, kad karantino metu pas jį lankosi potencialūs pirkėjai, visgi sutiko parodyti drabužius. Tik išskubėjo „pasiimti raktų“.
Tuo pačiu metu SVT žurnalistai Švedijoje dalyvavo automobilių gaudynėse norėdami pakalbinti labdaros konteinerius tuštinusius lietuvius.
Deja, tąkart mums taip ir nepavyko nieko įsigyti ar patekti į patalpą, iš kurios sklido GPS daviklio signalas. Po dešimties minučių grįžęs verslininkas visgi pareiškė, kad „nerado raktų“. Tačiau Aivaras mus vis dėlto pasikvietė įsigyti jau išrūšiuotų drabužių jo parduotuvėje Kėdainiuose ir patikino, kad tai – tie patys daiktai iš Švedijos, tik jau sukabinti ir eksponuojami.
„Atvažiuokit kada kitą dieną, nes dabar neturiu laiko“, – pasikvietė mus Aivaras ir blizgančiu BMW nuriedėjo atgal į savo dirbtuves.
Ir mažmena, ir urmas
Kvietimu pasinaudojome kiek vėliau. Atlaisvėjus karantinui sugrįžome į Kėdainius. Tačiau ne vieni. Portale skelbiu.lt užtikome skelbimą, kuriame siūloma urmu įsigyti drabužių iš Švedijos už itin patrauklią kainą. Skelbime nurodytas numeris priklausė Aivarui.
Nusprendėme kolegą operatorių su slapta kamera išsiųsti apsipirkti ir pažiūrėti, ar skelbimas neatves prie to paties garažiuko.
Nuojauta neapgavo. Skelbimo autorius mūsų operatorių pasikvietė į tą patį sandėlį, kurio raktų anąkart jam nepavyko rasti.
Kol mūsų kolegai pats Aivaras svėrė 100 kilogramų drabužių, mes vaikštinėjome po Kėdainiuose įsikūrusią dėvėtų rūbų parduotuvę ir ieškojome drabužių, į kuriuos švedai įsiuvo GPS siųstuvus. Radome tik teletabį – panašų į vieną tų, kuriuos kolegos iš SVT įdėjo į labdaros konteinerį. Tik be GPS siųstuvo.
Drabužiai iš Šve… Anglijos!
Su autoserviso savininku Aivaru dėl vogtų drabužių bendravome kelis kartus. Sausį, su kolegomis iš Švedijos, nuvykome iki jo parduotuvės Kėdainiuose, kviesdami Aivarą atvykti ir pasikalbėti apie prekių kilmę.
Kvietimo atvykti į Kėdainius pašnekovas nepriėmė. Sulaukęs klausimų apie vagystes ir GPS siųstuvus, Aivaras keitė versiją: išvakarėse drąsiai sakęs, kad prekiauja rūbais iš Švedijos, jis pakeitė versiją tikindamas, neva drabužiai yra iš Anglijos. Verslininkas teigė turįs visus prekių kilmę patvirtinančius dokumentus. Deja, žadėtų atsiųsti dokumentų negavome, o dar kartą susisiekus su verslininku, šis neigė bet kokias sąsajas su vogtais drabužiais ir pačia Švedija.
„Nu tai gaudykit tada. Iš kur man žinot, aš gi čia Lietuvoj būnu. Ką aš žinau. Šaip aš parduodu drabužius parduotuvėj. Jeigu klientas norės iš Švedijos, gaus iš Švedijos, jeigu norės iš Anglijos, gaus iš Anglijos. Koks man skirtumas, iš kur žmogus perka, man svarbu parduot“, – savo verslo modelį trumpai nupasakojo Aivaras, tačiau taip ir nepripažino, kad jo parduotuvėje sukabinti drabužiai – vogti.
Paprašytas pakomentuoti faktą, kad jo remonto dirbtuvėse buvo aptarnaujami vagystėms panaudoti mikroautobusai, pašnekovas tepasakė „Aaa... supratau“.
Kreipėmės į policiją su klausimu, ar šiuo metu vyksta ikiteisminiai tyrimai, susiję su galimomis dėvėtų rūbų vagystėmis Švedijoje. „Informacijos apie tokius tyrimus neturime. Gali būti, kad atskirus tyrimus galėjo vykdyti apskričių vyriausieji policijos komisariatai“, – teigė Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vadovas Ramūnas Matonis.
Prie šio tyrimo prisidėjo Joachim Dyfvermark, Axel Gordh Humlesjö ir Linda Larsson Kakuli („Uppdrag granskning“, Švedija) bei nepriklausomas fotožurnalistas Vidmantas Balkūnas.
Tyrimas iš dalies finansuojamas Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo lėšomis.
Straipsnio autoriai – Miglė Krancevičiūtė ir Šarūnas Černiauskas.
