Apie 1,5 mln. lietuvių turi savo feisbuko paskyras, o bent 1,1 mln. jų – aktyvūs. Šiais skaičiais, kaip matėme, puikiai naudojosi kandidatai į Seimą prieš 2016 m. rinkimus. Labai gali būti, kad daliai partijų reikšmingą persvarą rinkimuose pelnė būtent aktyvi komunikacija socialiniuose tinkluose.
Feisbukas augina domėjimąsi politika
Iš principo lietuviai – pasyvūs rinkėjai. Pavyzdžiui Rugpjūtį „Baltijos tyrimų“ duomenimis neapsisprendusių arba pareiškusių, kad neketina balsuoti, respondentų skaičius šoktelėjo iki 36 proc., kol liepą, pasak rinkos tyrimų kompanijos RAIT, tokių tebuvo 12 proc.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Ainė Ramonaitė taip pat pastebi tokią rinkėjų pasyvumo tendenciją, bet atkreipia dėmesį, kad jaunimas – kuris ir yra aktyviausias socialinių tinklų naudotojas – abejingas bene visose šalyse. Vis dėlto per praėjusius Seimo rinkimus pasyvumo rodiklis ėmė mažėti.
„Paskutiniais rinkimais 2016 m. rodikliai buvo jau kiek pagerėję. Galime šiek tiek džiaugtis. Anksčiau buvo toks įspūdis, kad jaunimas labai atitrūkęs nuo politikos ir nėra motyvacijos galbūt domėtis politika, jeigu aplinkui visi tavo draugai, pažįstami nesidomi ir galbūt net šaiposi iš tų, kurie domisi, tai kam tada tą daryti. Tai dabar šiek tiek ta tendencija apsivertė. Galima tikėtis, kad galbūt tas aktyvumas ir toliau šiek tiek didės“, - tv3.lt kalbėjo A. Ramonaitė.
Profesorė neatmeta galimybės, kad rinkimams nemenką įtaką galėjo turėti ir politikų komunikacija socialiniuose tinkluose, ypač turint omenyje, kad jaunimas nuo žiniasklaidos persimetė būtent ten.
„Socialinių tinklų įtaka yra ypač didelė, nes keičiantis visuomenės santykiui su žiniasklaida, darosi paradoksali situacija: jaunimas beveik nebežiūri televizijos, menkai skaito laikraščius ar interneto portalus, daugiausiai informacijos gauna iš socialinių tinklų, tai tada ypač priklauso viskas nuo to, kas tuose tinkluose. Jeigu ten išvis nieko nėra, tada visiškai kaip ir atitrūkę nuo politinio gyvenimo. O jei atsiranda toks kontekstas, kada pradedama dalintis žiniomis apie politiką, situacija reikšmingai keičiasi. Aišku, iš dalies, gal ir pačių politikų indėlis, bet ir tam tikrų kitų socialinių autoritetų, nebūtinai politikų, kurie paskatino, paragino ir padarė tai savotiškai madingu dalyku“, - svarstė A. Ramonaitė.
Prezidento rinkimai pritraukia daugiau balsų
Jokia paslaptis, kad vien jaunimo, turinčio teisę balsuoti, balso neužtektų laimėti prezidento rinkimus, bet juk socialiniai tinklai padėtų užsitikrinti bent kelis papildomus procentus palaikymo. A. Ramonaitė pastebi, kad paprastai prezidento rinkimuose rinkėjai kiek aktyvesni.
„Tiems, kurie turi partinę tapatybę, bet tokių nėra daug Lietuvoje, tai jiems nėra didelio skirtumo, ar prezidento rinkimai, ar ne, nes jie turi partiją, už kurią balsuoja, ir jiems ramu. Bet tiems, kurie tokios neturi, tas jaunimui būdinga, yra pakankamai sudėtingas uždavinys atsirinkti partiją, už kurią galėtų balsuoti. O kandidatų į prezidentus ir šiek tiek mažiau būna. Politikos personalizacija yra labiau priimtina jaunimui, labiau eiti per asmenį negu per visą partiją, jos istorija, programą ar visa kita. Tai paprastesnis pasirinkimas“, - pastebėjo A. Ramonaitė.
Neturi feisbuko? Neturėsi rinkėjų
Socialinius tinklus analizuojantis Arijus Žakas užtikrintas – komunikacijas socialiniuose tinkluose vienareikšmiškai prisidės prie prezidento rinkimų rezultatų. Tačiau, skirtingai nei anksčiau, feisbuke nebeužtenka sužibėti viso labo vieną kartą – reikia užtikrinti dialogą.
„Socialiniai tinklai yra bene vienintelis dialoginis medijos kanalas, kuriame monologu ilgai negali kalbėti, nes žmonės nori su tavimi bendrauti. Įvertinus, kad čia vyksta dialogai ir žmonės nori tarpusavyje bendrauti, tai tas toks blykstelėjimas netenka prasmės. Žmonės labai greitai perkanda reklamines ar komercine žinutes ir jie nėra linkę jomis pasitikėti. Todėl aš manau, kad socialiniuose tinkluose patys svarbiausi dalykai yra ne tik kurti turinį, būti įdomiu, turėti savo stilių, bet ir turėti nuolatinę viziją, veiksmą, kuris vyksta. Kad nebūtų tik blykstelėjimas, kad aš čia pasireklamavau ir baigta, o kad aš turėčiau kažkokią savo liniją, kurią aš vystyčiau“, - tv3.lt sakė A. Žakas.
Komunikacijos specialistas pataria į socialinius tinklus žiūrėti rimtai ir nenuvertinti jų suteikiamų galimybių išpopuliarėti. Tam, kad žmogus taptų sekamas socialiniuose tinkluose, A. Žakas pataria kurti savo originalų turinį.
„Arba žmonės į tai žiūri rimtai ir suvokia, kokios yra galimybės, ir jomis naudojasi, arba žiūri į tai, kaip į dar kažkokį dalyką, kurį reikia padaryti, nes aš užsidėsiu varnelę, kad aš padariau. Kažkokia prasme žmonės tampa medijos kanalais. Renkuosi tokius žmones, kurie vienaip ar kitaip tampa man įdomūs pagal tą gyvenimo būdą, kurį aš propaguoju. Bet čia turbūt ir yra tas grožis feisbuko, kad jame kiekvienas gali tapti ir būti įdomus ir kiekvienas žmogus gali rasti tai, kas jį domina“, - kalbėjo A. Žakas.
Savitas rašymo stilius – auksas
Nors nesiėmė vertinti konkrečių galimų kandidatų į šalies prezidentus komunikacijos socialiniuose tinkluose, A. Žakas džiaugėsi, kad bene visi jie aktyviai naudojasi socialiniais tinklais ir ima suprasti jų naudą rinkimuose.
„Jeigu mes žiūrėtume į tą išrinktą dvidešimtuką ar penkioliktuką žmonių, kurie tarsi kandidatai į potencialų prezidento postą, praktiškai visi jie komunikuoja feisbuke. Nėra nė vieno, kuris būtų super mega aktyvus, kaip ir nėra tokių, kurie visiškai nieko nedaro. Jie visi turi savo kryptis. Natūralu, kad skirtingi žmonės turi skirtingą numylėtinį. Bet nepamirškime, kad prezidentą renka ne tik jaunimas. Socialiniai tinklai šiandien yra vienas stipriausių ir įtakingiausių medijos kanalų. Jeigu mes žiūrėtume į tuos žmones, kurie turi balso teisę, tai bent pusė jų gali balsuoti. Aš sakyčiau, kad tai labai didelė auditorija ir veiksmai, kurie bus ten daromi, vienareikšmiškai prisidės prie kandidatų rezultatų“, - pastebėjo A. Žakas.
Norintiems užsitikrinti dėmesį, A. Žakas siūlo laikytis savito rašymo stiliaus, kuris net nebūtinai turi būti kandus ar agresyvus, svarbiausia – kad patrauktų skaitytojus.
„Aš manau, kad savo stiliaus turėjimas dažniau yra pliusas negu minusas. Bet stilius nebūtinai turi būti kandus ar agresyvus. Mes turime tokio stiliaus propaguotojų Lietuvoje ir man atrodo, kad jiems visai neblogai sekasi, nebūtinai politikai, bet labai aktyvūs žmonės, kurie turi dideles sekėjų grupes“, - patarė A. Žakas.
