Sveikatos ministerija, nors švediško stalo maitinimo modelį ir skatina, pinigais neprisideda.
Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
Raudondvario Anelės ir Augustino Kriauzų pradinės mokyklos ketvirtokai žino: pirmiausia higiena – nusiplauti rankas, o tada prie patiekalų. Ir ten pradinukai į lėkštes krauna, ką patys nori.
Kauno rajono mokykloje jau kelis metus visas maitinimas vyksta švediško stalo principu – vaikams tai patinka.
„Rinkausi kotletą su padažu, morkas, rinkausi ir vynuoges. Rinkausi, ką norėjau šį kartą“, – pasakoja moksleivė Miglė.
„Kotleto aš nesu dėjęsis, bet va paragavau ir jis man labai patiko, dažniausiai aš deduosi vaisių, duonos, pagrindinį patiekalą ir sultis“, – sako kitas moksleivis Adomas.
O Babtų gimnazijoje vaikai didesni, tai ir porcijos gausesnės. Ten švediško stalo modelis įdiegtas tik šį pavasarį ir jis dalinis. Pilnai patiekalus renkasi gaunantieji nemokamą maitinimą, o perkantieji dedasi kiek nori garnyro. Mokiniai sako, taip ir skaniau, ir sočiau.
„Esu girdėjęs, kad kitose mokyklose negalima rinktis, dėl to labai liūdna, tai mes džiaugiamės, kad mokykla gali tą leisti“, – sako moksleivis.
O kai pasirenki, ką nori, tai viską ir suvalgai. Tai liudija ir vaikų nunešamos lėkštės po pietų, jos dažniausiai tuštutėlės. Virėjos sako, išmetamo maisto kiekis dabar sumažėjo kartais.
„Dėl maisto švaistymo visiškai pasikeitusi situacija, nebent ragaudamas gal neatitiko skonis, mes į dieną surinkdavom gal iki 7 kilogramų, dabar gal apie porą kilogramų“, – teigia Babtų gimnazijos virėja Renata Vaičiūnienė.
Nors valgiaraštis formuojamas iš sveikatai palankių maisto produktų, kyla rizika, kad pats rinkdamasis vaikas, ypač pradinukas, liks alkanas ir valgys ne itin įvairius produktus.
„Jeigu pats vaikas sprendžia aišku jis gali neįsidėti tam tikro kiekio, ar gali įsidėti, mažiau nei priklausytų, kad ir daržovių, kurios kaip žinia, greit susivirškina ir to sotumo tiek nesuteikia“, – tikina Sveikatos apsaugos ministerijos specialistė Ieva Gudanavičienė.
Ministerija pinigų neskiria
Kauno rajone švediško stalo modelis pritaikytas 22 įstaigose. Bet švietimiečiai atviri: kad vaikai galėtų rinktis, ką valgyti, vien mokyklos ir tėvelių noro ir pastangų neužtenka, reikia ir pinigų.
„Norint, kad techniškai funkcionuotų švediškas stalas, tai reikalinga savitarnos atleidimo linija. Ją įrengti kainuoja nuo 2–4 tūkstančių eurų, žiūrint, kokia įranga joje yra įrengiama ir ar savivaldybė skyrė tam lėšų“, – sako švietimo skyriaus specialistė Žydra Narbutienė.
„Pusė lėšų stalo kainos apmokėjo savivaldybė, pusė mokykla prisidėjo. Įrangą, kurios trūko pirkom iš mokyklos lėšų ir bendra sąmata su indais su viskuo yra apie 6000 eurų“, – pasakoja Babtų gimnazijos direktorė Loreta Liagienė.
Švediško stalo diegimą mokyklose skatinanti Sveikatos apsaugos ministerija tam pinigų neskiria. Praėjusių mokslo metų duomenimis, Lietuvoje visą ar dalinį švediško stalo modelį taikė 400 šalies mokyklų.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
