Ledo plaukus nuotraukose įamžinęs VĮ Valstybinių miškų urėdijos Šakių regioninio padalinio Plokščių girininkijos eigulys Audrius Martinkevičius pripažįsta, kad šį reiškinį per visą savo, kaip miškininko, karjerą yra matęs vos keletą kartų. Ir tik per pastaruosius dvejus metus – anksčiau to niekad nebuvo regėjęs.
„Norintiesiems savo akimis išvysti ledo plaukus, patarčiau į mišką užsukti tuomet, kai oro temperatūra yra nukritusi kiek žemiau nulio, tačiau dar nėra sniego.
Pasidomėjęs, nuo ko susiformuoja šie smulkūs ledo plaukeliai, kurie pranyksta vos juos palietus ranka, sužinojau, kad tai – ne tik atitinkamos oro temperatūros ir drėgmės rezultatas. Ant mirusios lapuočių medienos, dažniausiai kritusių šakų, ledo plaukus suformuoja grybas Exidiopsis effusa“, - pasakoja A. Martinkevičius.
Šį reiškinį tyrę mokslininkai teigia, kad, esant minusinei, nuliui artimai temperatūrai, ant medžių susiformuoja ledo kristalai, kuriuos vėliau minėtasis grybelis paverčia plonyčiais, vos 0,01 milimetro skersmenį siekiančiais ledo plaukais. Teigiama, kad jie gali išaugti iki 2 metrų ilgio.
Neeilinė žiema Lietuvoje
Ši žiema iš tiesų neeilinė. Naujienų portalas tv3.lt primena, kad jau dabar miškuose galima rasti pačių netikėčiausių augalų ir net grybų.
Alytiškis Henrikas socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino pražydusių sakurų nuotraukomis. Šiuos kadrus jis užfiksavo sausio 17 dieną. Tuo tarpu įprastas sakurų žydėjimo laikas – balandžio mėnesio pabaiga arba gegužės pradžia.
Dalindamasis nuotraukomis jis rašė: „Žvilgčioju aš sausį į stulpelį <...> Pražydo sakuros manam miestely“. Tai sužavėjo šimtus internautų ir sulaukė daugybės komentarų.
Kieme sužydėjo hiacintas
Kaunietė Karolina pasidalino nuotrauka, kurioje matomas jos kieme pražydęs hiacintas. Naujienų portalui tv3.lt moteris pasakojo, kad ji įprastai neaugina hiacintų, o šį buvo gavusi dovanų. Kai gėlė nužydėjo, moteris įkišo svogūnėlį į žemę, tačiau visai nesitikėjo, kad jis gali pražysti.
„Nesitikėjau, kad kada sulauksiu žiedų, nes svogūnėlis mano, net ne sodininkės, akimis atrodė prastai... Bet sekmadienį su šeima kieme pastebėjome pražydusį. Labai gaila, nes turbūt žiedas nušals. O šiaip pas mus ir alyvos žydėjo lapkričio mėnesį“, – dalinasi ji.
Darže – šviežios bulvės
Vilkijos seniūnijoje gyvenanti ūkininkė Irma pasidalino nuotraukomis iš savo daržo. Jose – sausio 19 dienos derlius – šviežios bulvės. Tai „Facebook“ vartotojams sukėlė didelę nuostabą. Nuotrauka surinko beveik 900 „patinka“ paspaudimų ir daugybės komentarų.
Moteris nurodė, kad šias bulves sodino liepos gale. Ji pasirinko britiškų bulvių veislę, kurios greitai duoda derlių, o esant tinkamoms klimato sąlygoms derlių užaugina 2-3 kartus per metus. Irma sako, kad bulves sodino gana giliai ir buvo uždengtos šiaudų sluoksneliu.
„Kadangi pas mus didelio šalčio nebuvo bulvių skonis nepakito, o dėl lietingo rudens bulvės kaip tik traškios ir skanios“, – pasakojo ji.
Dzūkų džiaugsmui – miškuose vis dar galima rasti voveraičių. Tokiu neįprastu reginiu pasidalino Edgaras, kuris pasakojo, kad sausio 19 dieną svečiuodamasis Varėnos rajone išvedė šunį pasivaikščioti tikėdamasis surasti miške išsprogusius kačiukus, tačiau pavyko rasti ne tik juos.
Paėjus toliau į miško gilumą jis rado ir ryškiaspalvių voveraičių. Tiesa, jų namo nesinešė – nufotografavo ir paliko samanose.
Gamtos išdaigos – ne juokai
Anksčiau naujienų portalui tv3.lt Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Tyrimų ir plėtros skyriaus vedėjas Donatas Valiukas sakė, kad tokių reiškinių „gamtos išdaigomis“ vadinti jau nebegalima, mat už jų stovi klimato atšilimas, apie kurį vertėtų susimąstyti kiekvienam.
D. Valiukas teigia, kad lietuvių vis prisimenama žiema, kai būdavo gausu sniego ir spausdavo šaltukas, gali pasirodyti vis rečiau ir jau reikėtų pratintis prie tokios žiemos, kokią turime dabar.
„Ko gero, ta įprasta lietuviška žiema tampa kitokia įprasta lietuviška žiema. Jei bendrai kalbėtume apie temperatūros kaitą, nuo 1961 metų Lietuvoje temperatūra pakilo apie 2,1 laipsnio. O žiema yra labiausiai įšilęs laikotarpis ir temperatūra pakilo apie 3,2 laipsnio. Tai nereiškia, kad kiekviena žiema buvo šiltesnė, bet tokia ilgalaikė tendencija“, – teigia D. Valiukas.
Viso to priežastis, kaip teigia klimatologas, yra globali klimato kaita.
„Yra du atskiri dalykai. Yra natūralios klimato kitimo fazės. Jos yra labai lėtos ir žmogui per gyvenimą to pastebėti neįmanoma, net jei jis gyventų dvigubai ilgiau, nes tai yra tūkstančius metų trunkantys procesai.
Antras dalykas, yra žmogaus sukelta klimato kaita: šie procesai ypač greitai pradėjo reikštis nuo 1990-ųjų. Po šių metų pokyčiai pradėjo labai staigiai matytis, bet, vėlgi, tai yra suma ilgalaikių globalinių žmogaus veiklos procesų“, – pastebi D. Valiukas.
Klimatologas apžvelgė praėjusius metus ir pastebi, kad 2019-aisiais būta ankstyvo ir šilto pavasario bei labai karštos vasaros.
„Sausra buvo nulemta ir to, kad balandis buvo 2 laipsniais šiltesnis, nei jis pas mus įprastai būna, ir dar buvo didelis kritulių trūkumas. O vėliau sekė neįprastai šiltas birželis“, – teigia D. Valiukas.
Kaip pastebi klimatologas, ne tik pavasaris ir vasara, bet ir ruduo su žiema patenka į TOP5 šilčiausius sezonus nuo 1961 metų.
D. Valiukas sako, kad sausį žmonių užfiksuoti žaibai ir perkūnija nėra anomalūs. „Anomalijos tikrai neįžvelgsime. Vakarinėje Lietuvos dalyje, pajūryje, tai nėra kažkoks išskirtinis reiškinys žiemą, kurio keliasdešimt metų nėra buvę, tikrai būdavo ir anksčiau“.
Tiesa, dėl pražydusių žibučių labai džiaugtis nereikėtų, mat tokie reiškiniai tik parodo, kad klimatas keičiasi, oras karštėja ir tai jau globali viso pasaulio problema.
„Yra svarbu tai, kas pasiekia žmones tiek iš mūsų, kaip iš klimatologų, tiek iš jūsų, kaip iš žiniasklaidos. Neturėtų būti taip, kad žiniasklaida rašo apie žiemą pražystančias žibutes, lyg tai būtų normalu.
Reikia suprasti, kad jei Lietuva klimato kaitą pajunta per tai, kad nėra sniego ir žydi žibutės, tai svarbu pažiūrėti, kaip tai globaliai atsiliepia kituose pasaulio taškuose ir kaip išgyvena kiti žemės gyventojai: kaip fiksuojami karščio rekordai, kad skęsta Indonezija, kad dega Australija, kad pasaulis kenčia, kad yra nuostoliai ir žala“, – aiškina D. Valiukas.
Pasak klimatologo, tokie pasaulyje sustiprėję ekstremumai, kaip temperatūrų kaita – stiprus karštis ar šaltis, gausūs krituliai ar jų nebuvimas – tai jau neša žalą ir nuostolius.
„Reikia žvelgti globaliai ir tuos pokyčius pamatysime visuose pasaulio taškuose. Žinoma, svarbiausias klimato kaitos akcentas yra kylanti temperatūra. Bet po to seka ekstremalūs reiškiniai: tai vienoje vietovėje labai karšta, tai kitoje vietovėje labai daug kritulių. Pavyzdžiui, praėjusiais metais Indijoje iškrito sniegas – tai ekstremumas gali būti ne tik ilgalaikiai karščiai, bet ir neįprastose vietose iškritę krituliai, atsiradęs šaltis“, – pasakoja pašnekovas.
D. Valiukas teigia, kad priemonių, galinčių pristabdyti klimato kaitą, yra daug.
„Svarbu suprasti, kad nereikia bandyti daryti visko iš karto. Žmonės dabar labai daug vartoja ir reikia suvokti, kad prekių pagaminimui reikalinga energija – dėl to į atmosferą išmetamos šiltnamio efektą didinančios dujos. Pradžioje svarbu atrasti savo priemonę: ar atliekas pradėti rūšiuoti, ar nereikalingus daiktus nustoti naudoti, mažiau maisto švaistyti, energiją taupyti, naudotis viešuoju transportu.
Daug kas galvoja, kad labiausiai teršiama kažkur kitur, Kinijoje, ar panašiai, bet svarbu pradėti nuo savęs. Priemonių išties daug ir žmogui tereikia pasirinkti, kokių jis imsis veiksmų“, – teigia D. Valiukas.
Klimatologas teigia, kad esminiems pokyčiams kartais pritrūksta politinės valios, mat bijoma didelio visuomenės pasipriešinimo.
„Pasižiūrėkime į priimtą automobilių taršos mokestį. Kas buvo su juo? Priemonės šiam mokesčiui tikrai galėjo būti griežtesnės, nes pas mus transportas išmeta pakankamai daug dujų. Tai kaip pavyzdys, kad stipresnės politinės valios tam tikrais klausimais kartais trūksta, nes labai bijoma didelio visuomenės pasipriešinimo. Bet prie to buvo galima eiti palaipsniui“, – pastebi D. Valiukas.
