VUL Santaros klinikose pristatė naujovę – už 3,5 mln. eurų įsigyta robotinė sistema pradėta naudoti keturių sričių chirurginėms operacijoms atlikti: urologijos, pilvo, krūtinės ir ginekologijos ligoms gydyti.
Kaip džiaugiasi medikai, kol kas per nepilnas dvi savaites atlikus keliolika operacijų asistuojant robotu nefiksuota nė vienos net menkiausios komplikacijos. Tai, jų teigimu, yra pakankamai retas atvejis.
Pasak Santaros klinikų generalinio direktoriaus prof. Felikso Jankevičiaus, naujos sistemos įdiegimas – didelis kokybinis žingsnis šiuolaikinėje chirurgijoje.
„Ką tai duoda pacientui? Tai leidžia atlikti žymiai preciziškesnes operacijas, nes technologijos, kurios ateina su robotine chirurgija leidžia žymiai padidinti vaizdą, pagerinti jo kokybę, tai 3D erdvinis vaizdas, kuris leidžia identifikuoti smulkiausias struktūras operaciniame lauke, kad operaciją būtų galima atlikti radikaliau, preciziškiau, išsaugant tokias struktūras kaip nervai, smulkios kraujagyslės.
Tai leidžia ne tik pasiekti geresnį operacijos tikslą, bet ir išsaugoti pacientui labai svarbias funkcijas. Tai leidžia sutrumpinti pooperacinį laikotarpį, greičiau grąžinti pacientą į darbą, namus, šeimą ir jį pagydyti“, – ketvirtadienį žurnalistams kalbėjo jis.
Palengvina ir chirurgų darbą – jis operuoja per atstumą
Pasak klinikų vadovo, tai ne tik padeda pacientui greičiau pasiekti gydymo tikslų, bet ir palengvina chirurgų darbą, būna mažiau fizinės įtampos, mat tai yra per nuotolį atliekamos operacijos.
Robotinė chirurgija yra ta pati minimaliai invazyvi laparoskopinė chirurgija, tačiau jos metu instrumentai yra valdomi roboto pagalba – ši sistema perteikia chirurgo judesius sudėtingiems chirurginiams instrumentams, kurie atkartoja visus operuojančio chirurgo rankų judesius.
„Jas atlieka ne pats robotas, o operatorius, pats chirurgas, sėdėdamas šalia, konsolėje patogioje padėtyje, be jokios fizinės įtampos, valdydamas roboto rankas ir matydamas vaizdą didžiuliame monitoriuje. Taip labai saugiai nelabai pavargdamas jis gali atlikti operaciją. Žinoma, ateityje jos užtruks trumpiau, kol kas jos užtrunka, nes reikės įsisavinti ir naujus įgūdžius, tą padeda atlikti mentoriai – ekspertai, atvykę iš užsienio“, – privalumus vardijo F. Jankevičius.
Robotinės chirurgijos sistema Santaros klinikose įsigyta iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, tai atsiėjo 3,5 mln. eurų.
Auksinis standartas gydant tam tikrų sričių vėžį
Viena iš sričių, kur robotinė chirurgija naudojama plačiausiai – urologija. Santaros klinikų Urologijos centro vedėjo gydytojo urologo dr. Alberto Čekausko teigimu, didžiojoje dalyje Vakarų valstybių robotinė chirurgija laikoma auksiniu standartu operuojant prostatos bei inkstų vėžį.
„Pasaulyje jau kurį laiką vystosi robotinė chirurgija ir džiaugiuosi, kad ji pagaliau atėjo ir pas mus. Urologijoje yra svarbu, kad didžioji dalis operacijų vyksta dubens srityje – gana siauroje erdvėje. Pacientai, nuo kurių pradėjome, yra prostatos vėžio pacientai, o juos operuojant labai svarbu ne tik patekti į dubenį ir išgydyti ligą, bet ir išsaugoti tam tikras funkcijas. Visų pirma tai yra šlapimo laikymas, lytinės funkcijos išsaugojimas.
Kadangi ta vieta yra nepatogi, turime ilgą laparoskopinės chirurgijos patirtį, žinome, kad tai yra ilgos operacijos, trunkančios 2–3 valandas ir daugiau, tenka ilgai stovėti ergonomiškai nepatogioje padėtyje. Robotinė chirurgija mus įgalina atlikti sudėtingesnius veiksmus, tiek geriau vizualizuoti, tiek tiksliai atlikti siuvimo judesius“, – kalbėjo jis.
Robotinė sistema padeda atlikti sudėtingas šlapimo takų plastines operacijas, šlapimtakių plastiką, kai kuriose šalyse ji yra taikoma ir gyvų giminingų donorų inksto paėmimo operacijoms.
Padės gydant pilvo, ginekologines ir krūtinės ligas
Aptardamas pilvo chirurgijos sritį pilvo chirurgas prof. Tomas Poškus pabrėžė, kad robotinė sistema bus plačiai pritaikoma – operuojant sudėtingas išvaržas, tulžies latakus, kepenų patologijas, kartais ir nutukimui gydyti.
„Pirmiausia ši sistema tinka, kur yra ilgalaikė sudėtinga laparoskopinė chirurgija. Dažniausiai tai yra onkologinėmis ligomis sergantys pacientai. Pasaulyje tai plačiausiai taikoma tiesiosios žarnos vėžio chirurgijoje. JAV net iki 80 proc. tokių operacijų atliekama su robotu. Manau, kad ir mūsų viena prioritetinių sričių bus tokios operacijos.
Bet pilvas labai plati sritis – visose srityse galime pritaikyti robotinę chirurgiją. Pagrindinis privalumas yra tas, kad operacijos principas nesikeičia, tačiau tą darome žymiai tiksliau, todėl ir saugiau, taip pat chirurgas nenuvargsta“, – pabrėžė gydytojas.
Kaip pasakojo dr. Vilius Rudaitis, prioritetinės sritys ginekologijoje taikant robotinę chirurgiją – piktybiniai gimdos kaklelio, gimdos kūno navikai, sudėtingiausių būklių nepiktybinės ginekologinės ligos, kai pažeidžiami ir aplinkiniai organai.
„Tai ženkliai patogiau, kalbant apie ilgas onkologines operacijas, kurios užtrunka 3–5 valandas. Pirmiausia tai patogu gydytojui, nes jei pavargsta chirurgas, pacientui iš to nieko gero“, – pažymėjo ginekologas.
Be kita ko, robotinė chirurgija gerai pritaikoma ir krūtinės chirurgijos srityje.
„Vienas robotinės chirurgijos ypatumų yra tas, kad lengviau yra operacijas atlikti tose vietose, kur turime labai mažai erdvės. Krūtinėje tokia vieta yra tarpuplautis, kuriame erdvės yra mažai, o patologijos ir dariniai ten gali būti įvairūs. Kai turime atlikti chirurgines operacijas, pasitelkiant robotą tą galima padaryti žymiai saugiau, tiksliau“, – pabrėžė Širdies ir krūtinės chirurgijos centro gydytojas krūtinės chirurgas dr. Žymantas Jagelavičius.
Jau atliko pirmąsias operacijas
Pirmąsias urologijos, pilvo ir krūtinės chirurgijos bei ginekologijos gydytojai chirurgai, atlikę pirmąsias operacijas, sako, kad turima robotinė sistema yra patogi ne tik dėl išorinių savybių – mobili, nedidelio dydžio, lengvai pritaikoma operacinėje ir nesunkiai pervežama į kitą operacinę, bet ir unikali savo technine struktūra ir galimybėmis – sistema patogi chirurgui, ploni daugkartinio naudojimo instrumentai, puiki vaizdo kokybė.
Štai viena pirmųjų pacienčių vilnietė Rūta neslėpė, kad prieš operaciją buvo nerimo ir nežinomybės, tačiau praėjus kelioms dienoms fizinės jėgos sugrįžo.
„Pirmą dieną po operacijos daug miegojau, antrą dieną galėjau judėti tik aplink lovą, vėliau – vis lengviau, o ketvirtą dieną po operacijos jau ir į parduotuvę nuėjau. Operacijos vietos užklijuotos pleistrais, tačiau tai judėti netrukdo“, – klinikų pranešime įspūdžiai dalinosi ji.
Robotinė sistema pacientei buvo panaudota chirurginės operacijos metu šalinant tulžies pūslę dėl susidariusių akmenų. Pacientė namo išvyko po operacijos praėjus 5 valandoms.
Santaros klinikų gydytojai džiaugėsi, kad dėl prostatos vėžio operuoti pirmieji pacientai po radikalios prostatektomijos, asistuojamos roboto, antrą parą po operacijos buvo išrašyti iš ligoninės, pooperacinių komplikacijų nebuvo stebėta.
Pacientai šioms operacijoms bus atrenkami pagal patvirtintą ligoninės vidinę tvarką, kuri sudaryta atsižvelgiant į paciento rizikas, ligos stadiją, kūno masę ir kitus kriterijus.
Vis tik retais atvejais, kalbant apie onkologiją, robotinės chirurgijos neišeis pasitelkti: „Tendencija yra viską operuoti robotiškai, bet, deja, to negalime iki šiol padaryti ir gal negalėsime ateityje. Retais atvejais, kalbant apie onkologiją, kai navikas yra išplitęs, didelis, įmanomos tik atviros operacijos.
Tačiau yra operacijų ypač ankštose, siaurose srityse, kur tik robotika leis jas padaryti. Ir čia ypač kalbame apie vaikų robotines operacijas, tik kol kas ji mums dar nėra prieinama, bet tai būtų dar vienas labai didelis žingsnis“, – pabrėžė F. Jankevičius.
