Plačiau apie Lietuvos mafijos vyrų antrąsias puses naujienų portalo tv3.lt skaitytojams papasakojo rašytojas Dailius Dargis, kuris į šią temą įsigilino rašydamas vieną iš savo knygų – „Juodosios mafijos našlės“.
Interviu apie mafijos vyrų moteris, D. Dargis išskyrė du laikmečius – paskutinį XX a. dešimtmetį ir laikotarpį nuo 2000-ųjų: „Jei paskutiniame XX a. dešimtmetyje mafijos moterys puikavosi gražesnėmis suknelėmis ar šukuosenomis, tai dabartinės bando tapti „influencerėmis“ bei nesivaržydamos demonstruoja prabangius namus, kuriuose gyvena ir automobilius, kuriais važinėja.“
Kokios moterys tapdavo mafijos vyrų „taikiniu“?
Labai skirtingi tipažai, nes skirtingi ir patys laikmečiai. Laikotarpiu nuo 1990-ųjų iki 2000 m. tokios moterys buvo tikros mafijos našlės. Nes jų vyrai būdavo arba nužudomi, arba pradanginami. Pavyzdys, Rimanto Ganusausko-Mongolo istorija, kur žmogaus palaikai nerasti iki šiol.
Antras etapas – nusikalstamo pasaulio atstovų moterys po 2000 m. ir iki šių laikų. Šios jau bando tapti „influencerėmis“. Jos aktyviai dalyvauja socialiniame gyvenime, važinėja prabangiais automobiliais. Vienas iš pavyzdžių, su agurkiniais susijusio asmens moteris Vilniuje vairuojanti prabangų „Lamborghini Urus“.
Taip, ir praėjusio amžiaus pabaigoje mafijos vyrų moterys norėdavo pasipuikuoti prieš kitas. Tik tą jos galėdavo daryti viena kitos baliuose. Tai prašmatnesne suknele, tai šukuosena puikuodavosi. O dabartiniais laikais – jau kiti akcentai. Kieno namas didesnis, kuri plastinių operacijų pasidariusi daugiau.
Pas visus nusikaltėlius moterys būdavo simpatiškos. Išskirtinių bruožų, išvaizdos, charizmos. Atsiradus pinigams, jos didžiąją laiko dalį skiria grožio specialistams, treniruoklių salėms. Didžioji jų dalį nėra dirbančios. Jos labai daug investuoja į save.
Kokiomis aplinkybėmis įprastai užsimegzdavo pažintis?
Dažniausia ne moterys rinkdavosi vyrą, o jis moterį. Bent jau Kaune nuo 1990-ųjų iki 1997 m. mafijos atstovai rinkosi antrąsias puses. Tikėtina, kad viskas vykdavo labai paprastai. Simpatiška, gyvena Kaune ir gangsteris ją pasirenka. Tokiu atveju moteris per daug priešintis negalėdavo. O jei ir bandydavo, tai rizikuodavo, kad viskas baigsis liūdnai.
Kauno gangsteriai domėjosi Italijos mafijos tradicijomis. Ten nusikaltėlių šeimoje auganti mergina dažnai iš anksto būdavo pažadėta kitos mafijos šeimos atstovams. Tokiu būdu šeimos susijungdavo.
Idėjų iš Italijos mafijos skolinosi ir lietuviai. Kauniečiai banditai skaitė „Krikštatėvį“, domėjosi italų mafijos tradicijomis. Taip bandė viską perprasti ir įdiegti tas tradicijas pas save. Tiesa, Vilniuje ar Klaipėdoje kažko panašaus nebuvo. Čia labiau išsiskyrė Panevėžys, kur moterys būdavo jėga pritraukiamos.
Pamenu istoriją, kur įkalinimo įstaigoje bausmę atlikinėjęs Kauno nusikalstamo pasaulio atstovas gavo iš pažįstamo vienos nepilnametės, gal 15-16 metų, telefono numerį. Jie bendravo ir jis jai pasakė, kad būsi mano žmona. Mergina buvo įpareigota jo laukti. Vėliau jis grįžo iš zonos ir ją vedė. Taip tarsi dar būdamas įkalinimo įstaigoje jis „užsirezervavo“ sau moterį, kurią vėliau vedė.
Šiais laikais taip pat yra moterų, kurios nori šalia savęs „kačioko“, išsitreniravusio vyro, vilkinčio vardinius drabužius ir vairuojančio prabangų automobilį. Tikrai yra tokių moterų Lietuvoje. Jos sako, kad nori vyriškų vyrų. Bet jei vėliau sekantis smurtas yra vyriška, tada kažkas čia tikrai nėra gerai. Ne paslaptis, kad dažniausia mafijos vyrų moterys yra auklėjamos smūgiais.
Kokia yra ta tamsioji mafijos moterų gyvenimo pusė?
Neseniai man parašė viena užsienyje gyvenanti lietuvė. Ji gyveno su nusikalstamo pasaulio atstovu, kuris ją terorizuodavo. Moteris pasakojo, kaip jai buvo sunku išeiti. Reikėjo ir psichologo pagalbos. Žmogus buvo depresijoje, jautėsi sužlugdyta.
Kitas pavyzdys, vieno iš Kamuolinių gaujos narių vaiką auginanti moteris. Ji manęs maldavo, kad tik nebūtų niekaip identifikuota. Moteris iki šiol yra įbauginta, bijo susidorojimo. Ji su nerimu laukia tos dienos, kai vyras grįš iš įkalinimo įstaigos.
Man įstrigo vieno Panevėžio pareigūno pasakymas. Jis kalbėjo, kad senieji Tulpiniai mėgdavo investuoti ne tik į automobilius, bet ir į moteris. Mašinas jie „tiuninguogavo“, o moteris vesdavo pas plastikos chirurgus, kad po patirto smurto specialistai jas „padailintų“. Žiaurus pasakymas, bet tokia būdavo tų laikų realybė.
Mafijos vyrai tarpusavyje kovodavo dėl įtakos. Ar tą patį darydavo ir jų moterys?
Iš esmės, kai 1990-siais Henrikas Daktaras eidavo į balius, tai jo moteris turėdavo būti pati gražiausia ir išraiškingiausia. Kitų gaujos narių moterys negalėdavo būti labiau pasipuošusios nei Daktaro moteris.
Joms nebuvo leidžiama apsivilkti gražesnės suknelės, pasidaryti įmantresnę šukuoseną. Daktaro moteris turėjo spindėti ryškiausiai iš visų. Faktas, kad taip buvo. Man apie tai yra pasakojusios pačios moterys, kurios dalyvaudavo tuose baliuose.
Ar mafijos moterys visada tūnodavo savo vyrų šešėlyje?
Jos tikrai nespręsdavo su vyrais kriminalinių klausimų. Niekas jų patarimų dėl to neklausdavo. Tačiau mafijos atstovai pasišnekėdavo su savo žmonomis, kaip bendrauti su kitais grupuotės nariais. Pasidalindavo išgyvenimais, dienos rūpesčiais. Bet kad kartu darytų nusikaltimus, to neteko girdėti.
Ar egzistuodavo tikra meilė mafijos šeimoje?
Tikrai taip. Pažiūrėkite į H. Daktaro moterį, kuri iki šiol myli savo vyrą. Laukia, kada šis sugrįš namo, lanko jį įkalinimo įstaigoje. To paties Sauliaus Velečkos-Agurko žmona laukia savo išrinktojo.
Galima sakyti, kad tikrai yra ta tikra meilė. Bet taip pat yra nemažai atvejų, kai moteriai svarbiausia gauti patogumus, prabangą. Jos supranta, kad to su legaliai uždirbančiu vyru niekada neturės.
Pamenu atvejį, kai viena kaunietė ėjo į vieną prabangiausių parduotuvių apsipirkti. O kitą dieną pas ją į namus įsiveržė ARAS, kriminalistai. Tokia situacija yra labai iškalbinga. Būdami nusikalstamo pasaulio dalimi, reiškia jausti gyvenimo trapumą. Vieną dieną gali mėgautis prabanga, o kitą pas tave į namus jau veržiasi pareigūnai.
