Taip pat sakoma, kad galiausiai Lietuvos Respublikos prezidentūros informacija nepasitvirtino: iš Susisiekimo ministerijai pavaldžiose institucijose pastaraisiais laikais įsidarbinusių 500 žmonių „medžioklės organizatoriams“ pavyko atrasti dvylika lenkų tautybės asmenų (ne 20, kaip buvo skelbiama). Akivaizdu, kad juos įdarbino ne ministras, o įstaigų vadovai.
Lietuvos lenkų sąjungos nariai priduria, kad panašaus pobūdžio duomenų rinkimas vertintinas kaip nediskriminavimo dėl tautybės taisyklės galimas nesilaikymas. Tokie veiksmai neatspindi pagrindinio šalies įstatymo 22 straipsnio 3 dalies nuostatos, kad informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. Kaip žinia, kiekvienoje Europos Sąjungos valstybėje galioja 2016 m. balandžio 27 d. Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, kuriame, be kita ko, nustatytas draudimas tvarkyti asmens duomenis atskleidžiančius rasinę ar etninę kilmę, politines pažiūras, religinius ar filosofinius įsitikinimus ir t.t.
Sąjungos nariai pažymi ,kad Lietuvos Respublikos piliečiai, tarp jų – lenkai, prisideda prie valstybės gerovės kūrimo, ir savo Tėvynėje turi teisę jaustis saugiai. Negalima sutikti su menkiausiomis diskriminavimo tautiniu pagrindu apraiškomis, o ypač, jei jos kurstomos valstybės institucijų atstovų.
Lietuvos lenkų sąjunga prieštarauja tokiems veiksmams ir tiki, kad Gitanas Nausėda yra aukščiau už jam kurpiamus ir garbės nedarančius veiksmus, įstengs nuo jų atsiriboti ir sustabdyti primetamas galimos diskriminacijos tautiniu pagrindu apraiškas.
