„Tai yra labai aiškūs terminai, kurie tiek prezidentui suteikia tam tikras galias, bet ir perkelia atsakomybę partijoms laimėjusioms arba esančioms būsimame parlamente formuojant vyriausybę“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė Lietuvos ministras Gabrielius Landsbergis.
„Visiškai pasikliaujame tikrai labai demokratiška Lenkijos sistema, kuri ir per rinkimus atrodė, kad atlaiko bet kokius išbandymus ir, aišku, kad atlaikys ir Vyriausybės formavimo laikotarpiu be didelių keblumų“, – pridūrė jis.
Latvijos vyriausybės užsienio reikalų ministras Krišjanis Karinis teigė pritariantis šiai nuomonei ir pridūrė, kad nemano, jog Lenkijoje „bus koks nors politinis nestabilumas“.
„Gal užtruks ilgiau, o gal ir trumpiau suformuoti vyriausybę Lenkijoje, bet nemanau, kad bus koks nors politinis nestabilumas“, – sakė jis.
Buvęs Latvijos premjeras pridūrė ir pats užtrukęs, kai reikėjo formuoti vyriausybes, tačiau teigė, jog tai šalyje nesukėlė jokio nestabilumo.
„Tai tiesiog yra demokratinis procesas ir tikėkimės, kad mūsų kolegos Lenkijoje suformuos vyriausybę anksčiau, o ne vėliau, bet nemanau, kad čia bus kokių sunkumų ar politinio nestabilumo“, – teigė jis.
Taip ministrai kalbėjo balsavusių rinkėjų apklausoms rodant, jog daugiausiai balsų per sekmadienį vykusius Lenkijos parlamento rinkimus surinko valdančioji „Teisė ir teisingumas“, tačiau daugumą parlamente turės liberalų ir kairiųjų opozicija.
Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) pirmadienį pareiškė, kad jo partija bandys formuoti vyriausybę, jei to paprašys prezidentas.
Ministrai teigė, kad bendradarbiavimas su Lenkija toliau vyks nepriklausomai nuo to, kas ateitų į valdžią.
„Mūsų strateginė partnerystė jau yra pergyvenusi ne vienerius rinkimus tiek Lenkijoje, tiek ir Lietuvoje, ir partnerystė tęsiasi dešimtmečiais“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Pasak jo, ši partnerystė kyla tiek iš bendro požiūrio į istoriją, tiek į dabarties geopolitinius iššūkius. G. Landsbergis vylėsi, kad nors „priešrinkiminės nuotaikos laivą Lenkijos šiek tiek svyravo“, bet ji grįš prie ligšiolinio kurso, kuriam pritaria ir Lietuva.
Pasak K. Karinio, Latvijos ir Lenkijos santykiai yra labai svarbūs bei teigė, kad „nepriklausomai nuo to, kokia vyriausybė bus suformuota, mūsų santykiai su Lenkija nepasikeis“.
Jis pridūrė, kad lygiai taip pat nesikeis ir Lenkijos požiūris į Latviją ar į Rusiją bei jos užpultą Ukrainą.
Lenkijos santykiai su Ukraina rinkiminės kampanijos laikotarpiu pašlijo besitęsiant įtampai dėl ukrainietiškų grūdų embargo bei aukščiausiems Lenkijos politikams prakalbus apie paramos nuo Rusijos agresijos besiginančiai kaimynei mažinimą.
