Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisos, kurias inicijavo konservatorius Laurynas Kasčiūnas ir kurioms Seimas pritarė po pateikimo, kai kuriuos užsieniečius supykdė. Gupėje „Foreigners in Vilnius“ savo nuomone pasidalijo turkas Sercanas.
„Tai pokštas. Jei maistą į namus pristatantis kurjeris ar pagal programą jūsų adresu važiuojantis „Bolt“ pavėžėjas moka anglų kalbą, kam jam reikia mokėti lietuvių kalbą?
Ar ketinate pakviesti kurjerį į savo namus ir kalbėtis su juo? Kodėl tai būtina, išskyrus mokėti „ačiū“ ir „prašom“?“, – klausia užsienietis.
Turkas piktinasi Lietuvos politikų siūlymu
Jis primena, kad Lietuvoje gyventojų skaičius nesiekia 3 milijonų, todėl griežtesni reikalavimai, jo manymu, palies svarbią visuomenės dalį – darbuotojus iš užsienio.
„Kalbos reikalavimas, įsigaliosiantis 2026 m. sausio 1 d., yra... taikomas tiems vargšams žmonėms, kurie atvyko studijuoti vieneriems ar dvejiems metams, o tam, kad užsidirbtų kišenpinigių, šaltu oru dviračiais veža maistą į jūsų namus už 1, 2, 3 eurus. Tai absurdiška praktika“, – teigia Sercanas.
Primename, kad reikalavimą įrodyti lietuvių kalbos mokėjimą siūlomas taikyti užsieniečiams, Lietuvoje pragyvenusiems ne 1 ar 2, o 5 metus ir norintiems prasitęsti leidimą čia gyventi.
„Jei ši taisyklė bus įgyvendinta, niekas negalės rasti kurjerio, kuris pristatytų maistą į namus, o taksi kainos smarkiai išaugs. Nes vairuotojai ir kurjeriai visada yra skirtingų tautybių“, – priduria Vilniuje gyvenantis turkas.
Visgi pavėžėjimo platformų, tokių kaip „Bolt“, kaina apskaičiuojama pagal tokius veiksnius kaip kelionės trukmė, atstumas, paklausa ir pasiūla realiuoju laiku, eismo sąlygos ir pan.
Tuo metu Sercano įrašas nebėra prieinamas feisbuke.
Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisos šiuo metu yra įveikusios pirmąjį etapą – Seimas joms pritarė po pakeitimo. Jeigu įstatymo pataisoms bus pritarta galutinai, naujos taisyklės įsigalios nuo kitų metų sausio 1 d.
Rugsėjo 1-osios duomenimis, Lietuvoje gyveno beveik 210 tūkst. užsieniečių. Didžiausią jų dalį sudarė ukrainiečiai (76 tūkst.), toliau seka baltarusiai (52 tūkst.) bei rusai (14 tūkst.).
Reikalaus mokėti lietuvių kalbą
Anot pataisų iniciatoriaus L. Kasčiūno, siūlymai pirmiausia susiję su strateginiais klausimais. Politiko teigimu, nepaisant teigiamo poveikio šalies ekonomikai, migracija skaldo visuomenę, o iš to kyla radikalios jėgos ir kiti pavojai nacionaliniam saugumui.
„Migracija turi savo galimybių, bet ji turi labai daug rizikų ir pavojų. Mes, akivaizdu, matome, kas vyksta visai netoli nuo mūsų, šiek tiek toliau į Vakarus, kai yra susiformavusios paralelinės visuomenės, kai yra atsiradusios no-go zonos, kai iš esmės turime rimtų klausimų, ar yra užtikrinama visuomenės sanglauda“, – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ komentavo jis.
„Akivaizdu, kad mums, kaip valstybei reikia apsispręsti, ar mes einame tuo keliu ir galime sau tai leisti (aš manau, kad ne), ar dabar susidėliojame saugiklius ateičiai, kad būtų galima turėti kontroliuojamą migracijos politiką“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Pasak jo, dauguma siūlymų paremti griežtesniais reikalavimais užsieniečiams mokėti Lietuvos valstybinę – lietuvių – kalbą. Pirmiausia pakeitimai paliestų tuos, kurie po 5 metų gyvenimo Lietuvoje norėtų prasitęsti leidimą čia gyventi.
„Po 5 metų, matyt, jau tu turi turėti bazines ar net daugiau nei bazines valstybinės kalbos žinias. Akivaizdu tai, ką aš ir siūlau, kad reikia nustatyti tam tikrą kartelę“, – komentavo L. Kasčiūnas.
Jis siūlo, kad minimą kartelę nustatytų Vyriausybė.
„Manau, kad galima kalbėti apie A2, B1 lygį, kur tikrai reikėtų įrodyti, kad tu moki susikalbėti valstybine kalba“, – sakė konservatorius.
Taip pat įstatymo pataisomis siūloma suteikti Migracijos departamentui teisinę galimybę tikrinti užsieniečių valstybinės kalbos žinias.
„Tenka daug kalbėtis su migracijos politiką formuojančiais ir įgyvendinančiais žmonėmis. Dažnai būna, kad jeigu kažkuriame etape reikia valstybinės kalbos žinojimo, atnešami pasenę dokumentai ir nėra labai aiškios kontrolės“, – paaiškino L. Kasčiūnas.
Mokėti lietuviškai turės ir šeimos nariai
Kitas siūlymas – užsieniečiai, kurie atvyksta pas savo šeimos narius taip pat privalo turėti bent bazines lietuvių kalbos žinias.
Pagal Europos sąjungos (ES) direktyvą 2003/86/EB dėl teisės į šeimos susijungimą, ne ES piliečiams, pragyvenusiems Lietuvoje 2 metus, galioja šeimų susijungimo teisė. Ši teisė pirmiausia galioja asmens sutuoktiniui ir nepilnamečiams vaikams.
„Kitaip tariant, bet kuris užsienietis, gyvenantis čia 2 metus, po to jau gali bandyti atsivežti savo šeimas, savo artimą aplinką“, – paaiškino L. Kasčiūnas.
Įstatymo pataisomis jis siūlo, kad suaugę užsieniečio šeimos nariai, kurie nori atvykti pas jį į Lietuvą, taip pat turi kažkiek mokėti lietuviškai.
„Kadangi tai yra ES direktyva, mes negalime 2 metus padaryti to 5 ar 10 metų, bet mes galime nustatyti tam tikrus reikalavimus“, – dėstė L. Kasčiūnas.
Ribos studentų darbą
Trečias parlamentarų pasiūlymas susijęs su amžinaisiais studentais. Migracijos departamentas šiemet nustatė, kad dalis atvykstančiųjų studijuoti į Lietuvos universitetus ir kolegijas užsieniečių studijas Lietuvoje naudoja kaip priedangą. Pasak departamento, iš tiesų dalis jų siekia apgaule patekti į Šengeno erdvę ir čia dirbti.
„Mes turime situaciją, kai studentai „mokosi“ 4, 5, 6 ir daugiau metų, kai nesurenka pakankamai kreditų, bet yra perkeliami į kitą kursą. Tai susiję su tuo, kad jie į studijas žiūri ne kaip į studijas, kad gautų specialybę, bet kaip į leidimą gauti teisę dirbti Lietuvoje. Jie savo studento statusą būtent tam ir išnaudoja“, – laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo L. Kasčiūnas.
Todėl Seimo nariai siūlo, kad vietoje 40 valandų per savaitę studentams būtų leista dirbti perpus mažiau – 20.
Migracijos departamento duomenimis, per pastaruosius dvejus metu studijuojančiųjų iš Indijos Lietuvoje padaugėjo tris kartus – nuo 568 studentų 2023 metais iki 1539 studentų šiemet.
Dar smarkiau išaugo pakistaniečių (nuo 100 asmenų iki 1039) ir Bangladešo atstovų (nuo 32 asmenų iki 557) studentų skaičius.
Lietuvoje leidimus laikinai gyventi studijų pagrindu taip pat turi nemažai Baltarusijos (924) ir Ukrainos (725) piliečių.
Kaip tai padaryti praktiškai – užduotis Vyriausybei
Anot L. Kasčiūno, minimi siūlymai galiotų visiems migrantams, bet pirmiausia trečiųjų šalių piliečiams.
Šiandien Lietuvoje daugiausia gyvena slavų: ukrainiečių, baltarusių ir rusų, tačiau daugėja atvykėlių iš Vidurio Azijos ir Pietų Azijos šalių.
Įstatymo pataisose numatytos išimtys kvalifikuotiems darbuotojams ir tiems, kurie į Lietuvą atvyko humanitariniais pagrindais.
Tiesa, kol kas nėra plano, kaip ir iš kokių lėšų užsieniečiai mokysis lietuvių kalbos, tai esą turi sudėlioti Vyriausybė. Tikėtina, kad už kalbos kursus turės mokėti patys migrantai, kai kuriais atvejais pagalbą galės suteikti valstybė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
