LTG pranešė neišpildžiusi bendrovių prašymų vežti kalio trąšas. Jei jos pateiktų naujus prašymus su naujais argumentais, tokiems prašymams atmesti reikėtų tvirto teisinio pagrindo, rašoma pranešime spaudai.
LTG taip pat gavo dar dviejų bendrovių – Lietuvos „Lit Salt Trade“ ir „Belintertrans Baltik“ – paraiškas vežti „Belaruskalij“ trąšas. Dėl pirmosios LTG jau kreipėsi į vyriausybinę nacionalinio saugumo komisiją, dėl antros – ketina kreiptis.
„Lit Salt Trade“ komercijos direktorė Laima Vosylė BNS nekomentavo įmonės planų.
Praėjusią savaitę LTG gavo kitų trijų Baltarusijos bendrovių prašymus vežti „Belaruskalij“ trąšas. Juos pateikė Baltarusijos valstybės valdoma viena didžiausių šalies ekspeditorių „Belintertrans“, „Belkali-Migao“, kurią „Belaruskalij“ įkūrė kartu su Kinijos įmone „Migao Corporation Ltd“, ir „Belaruskalij“ antrinė trąšų eksporto bendrovė „Belorusskaja kalinaja kompanija“ (BKK) – pastaroji norėjo vežti jau nuo sausio 24 dienos.
Visos jos kartu prašo vežti maždaug tiek trąšų, kiek per mėnesį įprastai gabena „Belaruskalij“ – apie 1 mln. tonų, BNS pranešė LTG.
Dėl visų trijų prašymų LTG praėjusią savaitę kreipėsi į vyriausybinę strateginių įmonių sandorius tikrinančią komisiją. BNS žiniomis, komisija jau pradėjo nagrinėti prašymus, tačiau sprendimų dar nėra.
„Kol komisija nagrinėja dokumentus, LTG priėmė sprendimą nesiimti jokių veiksmų dėl BKK prašymo sudaryti sutartį dėl trąšų vežimo. Kitų dviejų pareiškėjų prašymai buvo atmesti, nes jie kreipėsi dėl krovinio vežimo pagal sutartis, kurios jau negalioja, arba sutarčių su LTG neturi“, – rašoma pranešime.
„Atsižvelgiant į trijų bendrovių argumentaciją, LTG galėjo atsisakyti išpildyti jų prašymus arba nesiimti dėl jų jokių veiksmų“, – teigia LTG.
Pasak grupės, Vyriausybė yra priėmusi sprendimą dėl LTG ir „Belaruskalij“ 2018 metų sutarties nutraukimo, tačiau nėra priimto aiškaus draudimo vežti kalio trąšas pagal kitas sutartis.
„Todėl ateityje gali susiklostyti situacija, jog esami ar potencialūs klientai pateiks prašymus gabenti baltarusiškas trąšas remdamiesi tarptautiniuose susitarimuose ir taisyklėse įtvirtintais būdais. Tuomet norint atsisakyti vežti trąšas ir taip stabdyti jų tranzitą per Lietuvą, LTG bus reikalingas tvarus teisinis pagrindas. Jei jo nesant LTG atsisakytų vežti kalio trąšas, tai sukeltų ieškinių tiek LTG, tiek ir valstybei riziką“, – teigia LTG.
LTG praėjusią savaitę pranešė sausio 17 dieną oficialiai informavę „Belaruskalij“ apie Vyriausybės nutarimą nuo vasario 1 dienos nutraukti bendrovių sutartį, o sausio 18 dieną bendrovei taip pat pranešta, kad pagal ilgalaikę sutartį teikiamos paraiškos jos krovinių vežimui nuo vasario 1 dienos nebus suderintos.
Vyriausybė tikisi, kad jos sprendimas padės išvengti itin didelių nuostolių, jei „Belaruskalij“ pateiktų ieškinius teismams.
Pagal 2018 metais pasirašytą ir iki 2023 metų pabaigos galiojančią sutartį LTG per metus perveža apie 11 mln. tonų kalio trąšų. Pagal sutartį ją galima nutraukti apie tai perspėjus prieš 12 mėnesių.
Pernai gruodžio 8 dieną įsigaliojo JAV sankcijos „Belaruskalij“, tačiau trąšos per Lietuvą toliau važiuoja. Balandžio 1-ąją įsigalios pernai gruodžio pradžioje paskelbtos JAV sankcijos ir „Belorusskaja kalinaja kompanija“.
