„Riboto Europos suvereniteto laikai jau seniai praėjo. „Įtakos sferų“ sąvokoms XXI amžiuje nėra vietos. Valstybės turi laisvę pasirinkti arba keisti savo saugumo priemones. Jokia trečioji šalis neturi veto teisės nepriklausomų ir demokratinių valstybių suverenių pasirinkimų atžvilgiu“, − bendrame Estijos, Latvijos ir Lietuvos pareiškime pirmadienį teigė diplomatas.
Jis pakartojo Baltijos valstybių paramą Ukrainos suverenitetui, nepriklausomybei ir teritoriniam vientisumui, pasmerkė nuo 2014 metų besitęsiančią Rusijos agresiją prieš Ukrainą, neteisėtą Krymo aneksiją bei tolesnį situacijos eskalavimą dislokuojant karines pajėgas.
Pareiškime pabrėžta, kad Kremlius toliau skleidžia klaidingą naratyvą, teigdamas, kad Rusija yra priversta gintis nuo grėsmės, kai tuo tarpu būtent Rusija yra agresorė, stiprinanti savo saugumą kitų sąskaita ir grasindama Ukrainai bei kaimyninėms šalims.
Lietuvos nuolatinis atstovas JT dar kartą patvirtino Baltijos valstybių įsipareigojimą laikytis pagrindinių tarptautinio saugumo principų, kurie įtvirtina valstybių suverenią lygybę ir teritorinį vientisumą, sienų neliečiamumą, susilaikymą nuo jėgos naudojimo.
Jis paragino Rusiją gerbti JT Chartijos principus, deeskaluoti situaciją ir pradėti tikrą dialogą.
Pareiškime taip pat pakartota Estijos, Latvijos ir Lietuvos parama pastangoms siekti taikaus ir tvaraus konflikto sprendimo, įskaitant Normandijos formatą, Trišalę kontaktinę grupę ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją (ESBO).
JT Saugumo Tarybos posėdis surengtas Jungtinių Amerikos Valstijų iniciatyva, nepaisant Rusijos siekio užblokuoti klausimo įtraukimą į Saugumo Tarybos darbotvarkę.
Kremlius Ukrainos pasienyje yra sutelkęs daugiau kaip 100 tūkst. karių ir karinės technikos. Vakarai nerimauja, kad Europoje gali kilti didelis karinis konfliktas.
