Jų teigimu, įvertinus šių dienų geopolitines tendencijas, reikia keisti valstybės laikyseną ir įtvirtinti filosofinę nuostatą – „jeigu reikės, turime būti pasirengę gintis patys“.
Anot pareiškimo, kurį pasirašė 24 įvairaus rango buvę kariai, tai būtina, nes dėl karo Ukrainoje eigos ir Rusijos laikysenos, „esame atsidūrę pavojingoje situacijoje, kuri kelia rimtas, netgi egzistencines grėsmes“.
Pasak atsargos karių, numatoma, kad Rusijos karinės išlaidos šiemet sudarys apie 7 proc. bendrojo vidaus produkto (376,7 mlrd. eurų) ir tikėtina, kad ateityje šis rodiklis gali augti.
Tuo metu Europoje, kaip teigiama pareiškime, „vis dar esame įstrigę diskusijose“.
„Nors ir kalbama apie grėsmes, susirūpinimą susiklosčiusia geopolitine situacija, pokyčiai gynybos srityje vyksta per lėtai. Gynybos pramonė toliau stagnuoja, nėra ilgalaikių užsakymų, trūksta investicijų tam, kad gamybos tempas galėtų būti didinamas“, – nurodo atsargos kariai.
Pasak jų, į šį kontekstą „reikėtų įterpti ir JAV vykstančius procesus, kurie taip pat didina nežinomybę dėl transatlantinės bendruomenės vienybės ateityje“.
Atsargos kariai politikams pateikė 14 apibendrintų siūlymų, ką reikėtų daryti –įgyvendinti šaukimo reformą, didinti karinį rezervą, skatinti visuomenės dalyvavimą gynybos procesuose.
Taip pat pareiškime skatinama sukurti teritorinės savigynos vienetus, integruoti gynybos sistemoje Lietuvos šaulių sąjungą, sukarinti vidaus reikalų tarnybas, analizuoti karo pamokas Ukrainoje, didinti paramą Ukrainai.
Buvę kariai ragina ieškoti naujų regioninio bendradarbiavimo sprendimų su artimiausiomis NATO partnerėmis, skubiai finansuoti gynybinius projektus, didinti amunicijos ir kuro atsargas, ruošti infrastruktūrą bei įtraukti visuomenę į civilinę gynybą.
