Tai parodė antradienį paskelbtas Tarptautinės švietimo pasiekimų vertinimo asociacijos (ICCS) atliktas Tarptautinis pilietinio ugdymo ir pilietiškumo tyrimas, skelbia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM).
Jo duomenimis, šalies mokiniai labiausiai didžiuojasi Lietuvos naryste ES – tai nurodė 95 proc. aštuntokų. Taip pat Lietuvos moksleiviai kartu su Skandinavų šalių bendraamžiais labiausiai iš visų tyrime dalyvavusių valstybių pasitiki mokslininkais, bendrą vidurkį viršija ir šalies aštuntokų pasitikėjimas nacionaline Vyriausybe bei jos sprendimais.
Tyrime dalyvavo 40 tūkst. mokytojų, 82 tūkst. aštuntokų iš 22 šalių. Tyrime analizuotos mokinių žinios ir nuostatos apie dalyvavimą pilietinėje veikloje. Analizuoti aštuntos klasės moksleivių pilietiškumo ir pilietinio ugdymo rezultatai, jie lyginti su 22 šalių ir dviejų teritorijų panašaus amžiaus mokinių rezultatais.
Lietuvoje pagrindiniame tyrime dalyvavo beveik 5 tūkst. mokinių iš 248 Lietuvos mokyklų. Pagrindinis tyrimas atliktas 2022 metų balandžio–birželio mėnesiais.
Lietuva surinko 509 taškus (tyrime dalyvavusių šalių vidurkis – 508 taškai). Lietuvos rezultatai nesiskiria nuo Ispanijos ir Nyderlandų, Prancūzijos, Slovėnijos ir Slovakijos aštuntokų rezultatų.
Statistiškai reikšmingai geriau nei Lietuva pasirodė septynios šalys. Aukščiausių rezultatų pasiekė Taivanas (583 taškai), Švedija (565 taškai), Lenkija (554 taškai), Estija (545 taškai), Kroatija (531), Norvegija (529 taškai) ir Italija (523 taškai). Kaimyninės Latvijos rezultatai žemesni – 490 taškų. ICCS tyrimo tarptautinės skalės apačioje liko Kipras (459 taškai), Bulgarija (456 taškai), Kolumbija (452 taškai).
Parodo piliečio vaidmenį
Anot tarptautinės švietimo pasiekimų vertinimo asociacijos generalinės asamblėjos narės Ritos Dukynaitės, šio kas penkerius metus atliekamo tyrimo tikslas – ištirti, ar jaunuoliai pasirengę atlikti savo, kaip piliečių vaidmenis ir kiek.
„Tyrimo metu renkama informacija apie mokinių žinias, supratimą, nuostatas ir su pilietiškumu susijusią elgseną. Du aspektai – pilietinis ugdymas ir pilietiškumas. Pilietinis ugdymas suvokiamas kai procesas, kuriame dalyvauja įvairūs tarpininkai, darantys įtaką ugdymui. Pilietiškumas suprantamas kaip žinios ir nuostatos apie dalyvavimą gyvenime“, – sakė R. Dukynaitė.
Šįkart, anot jos, tyrimas yra skaitmeninis, dar 2016 metais mokiniai atliko užduotis pildydami klausimynus popieriniame formate.
Pasak švietimo viceministro Ramūno Skaudžiaus, pilietiškumo tema pastaruoju metu yra itin aktuali ir susidomėjimas ja itin didelis, ypač Europoje. Tai lemia aplinkybės – iškylantys klimato kaitos, ekonomikos, emigracijos iššūkiai, įtempta politinė padėtis, karas šalies pašonėje.
Labiausiai pasitiki mokslininkais
Tyrimas atskleidė, kad Lietuvos mokiniai (85 proc.) kartu su norvegais (88 proc.) ir švedais (86 proc.) labiausiai iš visų ICCS 2022 šalių pasitiki mokslininkais.
Teismais pasitiki 74 proc., tradicine žiniasklaida – 56 proc., Seimu – 52 proc. Nacionaline Vyriausybe pasitiki daugiau Lietuvos aštuntokų, nei vidutiniškai tyrime dalyvavusiose šalyse, – 68 proc. Lietuvos mokiniai labiau linkę pritarti Vyriausybės teisei skelbti apribojimus ekstremalių situacijų atveju šalyje nei ICCS 2022 šalių vidurkis.
Tuo metu demokratiją geriausia savo šalies valdymo forma laiko 78 proc. Lietuvos mokinių, 63 proc. teigia, kad politinė sistema Lietuvoje veikia gerai, o 81 proc. mano, kad politiniai sprendimai turėtų būti grindžiami mokslo ekspertų patarimais.
Svarbi aplinkos apsauga
Iš tyrimo taip pat matyti, kad Lietuvos aštuntokai yra puikiai susipažinę su aplinkosauga: 81 proc. mokinių teigia, kad mokykloje gerai išmoko, kaip saugoti aplinką, o mažiausiai du trečdaliai ateityje ketina dalyvauti veiklose, palaikančiose aplinkosaugą. Daugiau nei trys ketvirtadaliai mokinių mano, kad aplinkos apsauga rūpintis ir prisiimti atsakomybę turėtų tiek šalių vyriausybės, tiek kiekvienas pilietis individualiai.
45 proc. Lietuvos aštuntokų yra nusiteikę savanoriauti ir padėti vietos bendruomenei.
Tarptautinis tyrimas rodo, kad Lietuvos mokyklose, palyginti su kitomis šalimis, mokiniai turi daugiau galimybių išbandyti demokratinius procesus. Remiantis mokyklų direktorių atsakymais, Lietuvos aštuntokai aktyviai dalyvauja mokinių savivaldos rinkimuose, renka klasės atstovus, įtraukiami kuriant mokyklos taisykles ir nuostatus.
Lietuvos aštuntokai taip pat dažniau diskutuoja politiniais ir socialiniais klausimais ir su tėvais, ir su draugais: su tėvais diskutuojančių apie socialines ir politines problemas mokinių dalis Lietuvoje 2022 metais kartu su Italija buvo didžiausia ir siekė 46 proc. Diskutuojančių mokinių su draugais apie socialines ir politines problemas dalis Lietuvoje, palyginti su kitomis šalimis, – didžiausia (38 proc.).
Merginos – pilietiškesnės
Tyrimas taip pat atskleidė, kad Lietuvoje, kaip ir visose kitose šalyse, merginos yra pilietiškesnės nei vaikinai – merginų rezultatai aukšteni 35 taškais.
Iš tyrimo matyti, kad pilietiškiausi yra tie aštuntokai, kurių tėvai turi aukštą profesinį statusą ir aukštąjį išsilavinimą, namuose turi sukaupę daugiau knygų. Geresnius rezultatus pademonstravo didmiesčių mokiniai – jie už mokinius iš kaimiškų vietovių vidutiniškai surinko 44–65 taškais daugiau.
ICCS tyrimą atlieka Tarptautinė švietimo pasiekimų vertinimo asociacija. Tai nepriklausoma tarptautinė nacionalinių mokslinių tyrimų institucijų, vyriausybių ir vyriausybinių tyrimų agentūrų, mokslininkų ir analitikų asociacija, siekianti tyrinėti, suprasti ir tobulinti švietimą pasaulyje.
Tarptautinis pilietinio ugdymo ir pilietiškumo tyrimas ICCS yra vienintelis tarptautinis tyrimas, tiriantis mokinių pilietinį ugdymą ir pilietiškumą, analizuojantis mokinių pilietines nuostatas.
Anot viceministro R. Skaudžiaus, Lietuva pastarajame tyrime dalyvauja nuo 1996 metų.
