Nerimauja skurde gyvenantys vaikai, seneliai, neįgalūs žmonės ir tie, kuriems kasdieninė sriubos lėkštė labdaros valgykloje buvo ne tik vienintelis dienos maistas, bet ir vienintelė pramoga. Ateina tikras žmogiškumo išbandymas.
Užsidarius mokykloms ir dienos centrams be šilto maisto lieka tūkstančiai vaikų, skurdžiose šeimose stinga ne tik maisto, bet ir šilto vandens ar net elektros, todėl vaikai gali likti ne tik alkani, bet ir bemoksliai.
O štai vieniši seneliai ima bijoti socialinių darbuotojų, o šie jų, nes gauna ministerijos išaiškinimą slaugyti ligonius laikantis dviejų metrų atstumo.
Skurdą ir stresą išgyvenantys žmonės, pasak specialistų, tampa imlesni ligoms, jų imunitetas silpsta. O ir maisto, anot „Maisto banko“, žmonėms reikia daugiau, nors parduotuvės jo atiduoda vis mažiau.
Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklas (NSMOT) Vyriausybei prieš porą dienų išsiuntė raštą dėl svarstomų ekonominių ir finansinių priemonių plano.
Jame rašoma, kaip epidemija ir ilgai galintis užsitęsti karantinas veiks pažeidžiamiausias visuomenės grupes. Karantinas paveiks skurdžiau gyvenančius žmones, nes jie turi mažiau išteklių ir galimybių – ypatingai asmenys, turintys vaikų, slaugomų sergančių asmenų, žmonių su negalia.
Su didelėmis grėsmėmis susidurs moterys ir vaikai, bei žmonės dirbantys ten, kur negalima dirbti per atstumą arba kur tiesiog nebeliko darbo. Skurdas į akis žvelgia ir darbo netekusiems žmonėms ir tiems, kurie darbo neturėjo jau kurį laiką. Dabar susirasti darbą, kad ir sezoninį, bus dar sunkiau.
Namai be vandens ir elektros
Lietuvos vaikų dienos centrų asociacijos vadovas Haris Urvinis sako, kad vaikai dabar į dienos centrus nevaikšto, bet maistas vis dar tiekiamas. Maisto ir pagalbos mokantis šiuo metu reikia labiausiai.
„Kai tokia situacija, tai mes visi draugiškai esame nusprendę gelbėti. O šiaip mes dar laukiame iš ministerijos rekomendacijų dėl ugdymo planų, pagalbos ruošiant pamokas, kai prasidės netiesioginis ugdymas. Nes ten taip pat yra sunkumų, yra šeimų, kur nėra net elektros. Taigi, reikės žiūrėti, kaip pagelbėti šeimoms, kurioms dabar sunku“, – pasakojo H. Urvinis.
Anot jo, daugelis dienos centrų yra miestų mikrorajonuose, todėl šilto maisto į juos ateina vaikų tėvai. Kaimuose maistas vaikams vežiojamas.
Dalis dienos centų maistą ima iš „Maisto banko“, kiti jo dar turi užkaupę iš įvairių akcijų, o treti – perka.
„Kiekvienas centras žiūri, kokie yra poreikiai, kokios galimybės. Pirmiausia siekiame, kad bent jau maisto šeimose nestigtų. Taip pat mėginsime pagelbėti su dezinfekavimo priemonėmis, kitais svarbiais dalykais. Problema yra ir tai, kad pilna socialiai pažeidžiamų šeimų, kurios į higieną žiūri labai atsainiai, neturi tam reikiamų įgūdžių. Bandome su jais kalbėtis, aiškinti tai, kas mums jau senokai žinoma. Akcentuojame, ko reikia laikytis, ką daryti, dar mėginsime jiems gauti ir dezinfekcijai reikalingų chemikalų“, – pasakojo H. Urvinis.
Anot jo, ne visos socialiai pažeidžiamos šeimos žino, kas šiuo metu vyksta Lietuvoje, kokia yra situacija.
„Dauguma žino, bet yra koks dešimt procentų, kurie yra iškritę iš informacinio srauto. Mes stengiamės informuoti, kiek galime, norime, kad jie neturėtų klaidingos informacijos, nesiklausytų gandų. Būna juk įvairių gandų, ir blogų ir gerų, bet dažnai klaidinanti informacija vaikšto. Tai mes siekiame, kad jie tiksliai žinotų, ką reikia daryti ir ko nedaryti šiuo sudėtingu laikotarpiu“, – pasakojo asociacijos vadovas H. Urvinis.
Žmogiškumo išbandymas
Kaune su socialiai pažeidžiamais asmenimis dirbanti socialinė darbuotoja Kristina pasakoja, kad šis laikas tikras žmogiškumo išbandymas. Ir jo reiks daug.
„Nevyriausybininkai jaučiasi palikti. Turime labdaros valgyklą, kurioje kasdien valgo kelios dešimtys žmonių. Nėra kuo valyti stalų, kiek kur ieškome, negauname nusipirkti dezinfekcinio skysčio. Savivaldybė pasirūpina tik biudžetinėmis įstaigomis, mes į tą ratą nepatenkame, turime kapanotis patys“, – pasakojo moteris.
Ji stebėjosi ir nurodymais, kaip dirbti su žmonėmis, kuriems reikia pagalbos namuose, šiuos ką tik gavo iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
„Žinoma, tie nurodymai yra įvairioms situacijoms, bet kai siūloma sauskelnes keisti ir kitaip slaugyti žmogų laikantis saugaus dviejų metrų atstumo, tada kyla daug klausimų. O ir tarp darbuotojų atsirado baimė, nerimas.
Štai netyčia susirgs lankoma senolė, apkaltins socialinį darbuotoją, paduos į teismą. Arba štai kita situacija, yra nurodymas, kad, jei užsikrėtei darbe, tau dengs 100 proc. ligos ir nedarbingumo pašalpą, bet tai reikės dar įrodyti „Sodrai“. Kaip įrodyti? Kada? Žmonės tiesiog svarstys, kad geriau nerizikuoti, neiti į darbą“, – pasakojo sudėtingą situaciją iš arti kasdien matanti socialinė darbuotoja.
Anot jos, labdaros valgykloje, kurią ji prižiūri, pasikeitė maisto išdavimo tvarka, žmonėms jis išduodamas vienkartiniuose induose, nėra fizinio kontakto. Pagalba namuose taip pat pakito, seneliams ir neįgaliesiems maistas perkamas ir paliekamas prie durų, šiukšlės išnešamos tada, kai jos paliekamos už buto durų.
„Žmonės išsigandę, laikosi atstumo. Labdaros valgykloje žmonių nepadaugėjo, bet padaugėjo pagalbos į namus prašymų. O ir nežinia, kas bus su bedarbiais. Man baisu pagalvoti, kas vyks, jei karantinas užsitęs ilgai, tarkime porą mėnesių. Tai bus tikras žmogiškumo išbandymas mums visiems“, – sakė ji.
Maisto mažėja, prašymų daugėja
„Maisto banko“ atstovė pripažino, kad karantinas jiems yra įtemptas laikas, nes pagalbos prašymų padaugėjo, o maisto, gaunamo iš parduotuvių – sumažėjo.
“Labai stipriai padidėjo maisto poreikis, pažeidžiamiausios grupės šiuo metu yra namuose ir tai ne tik vaikai, bet ir senukai, neįgaliuosius prižiūrintys žmonės. Tai didžioji dalis paramos gavėjų, kuriuos mes visą laiką rėmėme. Maisto poreikis išties padidėjęs, trūksta savanorių, reikia ir papildomų finansų.
Netrukus turėjo vykti „Maisto banko“ akcija, kuri, žinoma, nevyks. Ten dalyvaudavo apie 450 organizacijų, kurios rūpinasi pažeidžiamais žmonėmis. Taigi, tiek „Maisto bankas“, tiek kitos organizacijos labai stipriai pajus maisto stygių“, – sakė „Maisto banko“ komunikacijos vadovė Miglė Petronytė.
Anot jos, „Maisto bankas“ ruošiasi dalinti ir vežioti paketus į namus, bėda ta, kad prašymų – daugėja, o maisto, kurį organizacija gauna iš parduotuvių – mažėja.
„Į mus kreipiasi ir organizacijos, ypatingai iš mažesnių miestų, ir klausia ar mes neturime maisto, nes to maisto, kurį jos gaudavo iš parduotuvių, neužtenka. Parduotuvėse viskas išpirkta, ypatingai pigesni produktai, kuriuos pirkdavo ir labdarą dalijančios vietos. Parduotuvėse yra mažiau, natūralu, kad ir mus likučių pasiekia mažiau.
Dar kreipiasi labai daug pavienių žmonių, ne tik tų, kurie maistą iš mūsų gaudavo anksčiau, bet ir naujų žmonių. Jie skundžiasi, klausia ar mes veikiame, pasakoja, kad parduotuvėse nebeliko pigiausio maisto, o nieko kito nusipirkti žmonės negali. Pas mus karštą šiuo metu, telefonas it karštoji linija“, – pasakojo „Maisto banko“ atstovė.
Pasak jos, pirmadienį ir antradienį, nes karantinas paskelbtas vos prieš kelias dienas, itin pasijuto, kad parduotuvėse „Maisto bankui“ tenkančio maisto liko mažiau.
„Mes galėjome maisto duoti tik toms organizacijoms, kurioms tiekėme visada arba tiems žmonėms, kurie ateidavo ir anksčiau, papildomai nieko duoti negalėjome. Mes labai prašome kavinių, restoranų, nes dabar negali dirbti, atiduoti maistą mums. Dabar va ir darželiai, mokyklos, kurie turėjo užsipirkę, mums atveža maisto. Poreikis didelis, mes dar tą pačią dieną viską išdalijame“, – apie įtemptą situaciją pasakojo M. Petronytė.
Alkani vaikai ir skurstantys suaugę
Nacionalinio skurdo mažinimo asociacijos vadovės Aistės Adomavičienės teigimu, karantinas ir visiškas veiklos sustabdymas daugeliui neturtingų žmonių, ypatingai vaikų, reiškia tikrą dramą.
„Vaikai yra labai pažeidžiami, kaip ir jų šeimos, nes nemažai vaikų gauna maitinimą mokyklose ir dienos centruose. Vaikų, kurie lanko dienos centrus, Lietuvoje yra apie 6,5 tūkstančio. Užsidarius dienos centrams vaikams gresia negauti maitinimo du kartus per dieną.
Dabar ieškoma būdų, kaip pamaitinti tuos vaikus, svarbu, kad jie neliktų alkani, kad būtų tęsiamas jų ugdymas, užimtumas. Visgi tai sudėtinga, nes net 20 proc. Lietuvos gyventojų neturi prieigos prie interneto, ryšio priemonių“, – skurdžią žmonių padėtį nupasakojo A. Adomavičienė.
Anot jos, vaikams, kurie gyvena skurdžiose šeimose, gresia ne tik nepavalgymas, bet ir atsilikimas nuo mokslų, ugdymo programos.
Galbūt išeitis būtų jiems išdalinti tam tikras elektroninės komunikacijos priemones arba suruošti pamokų planus savaitei ir juos išdalyti tėvams, bet ne visi tėvai sugeba padėti vaikui, ypatingai, jei jis – vyresnis.
„Vyresnių klasių vaikų ugdymo procesas gali labai smarkiai nukentėti. Vėliau teks sunkiai vytis bendraklasius. Maitinimą, žinomą, taip pat labai svarbu užtikrinti, taip pat ir informavimą, nes žmonėms stinga ne tik maisto, bet ir informacijos. Tarkime benamiai, o ir kiti skurde gyvenantys žmonės, neretai sunkiai gaudosi informaciniame lauke, negauna arba nesupranta tam tikros informacijos“, – sakė specialistė.
Informaciją nešioja, perteikia savanoriai ir socialiniai darbuotojai, to, ką transliuoja žiniasklaidai, kai kurioms socialinėms grupėms neužtenka, jų ta informacija nepasiekia.
„Šeimos, kurios patiria sunkumus, joms ir iki šiol buvo bėdų su higiena, tai dabar ten dar sunkiau. Be to yra daug namų ūkių, kur nėra vandens, tiekiamo iš krano, jį reikia atsinešti iš šulinio, pasišildyti. Rankų plovimas tampa gana sudėtingas ir laikui imlus dalykas“, – pasakojo ji.
A. Adomavičienė pripažino, kad savaitės pradžioje vaikų maitinimas išties strigo, ne visi socialiai pažeidžiami ir vaikų dienos centus lankantys vaikai gavo dubenį šilto maisto. Žinoma, ne visiems vaikams to maisto reikia, bet yra didelė dalis, kuriai jis išties būtinas.
Tiesa, dienos centrų vaikams užtikrinti maisto tiekimą, pasak specialistės nėra sunku, tiesiog reikia persiorientuoti ir daryti, nėra kito pasirinkimo.
„Mes negalime sustabdyti maitinimo vaikams vien todėl, kad nutrūko ugdymas. Signalų dar negirdėjome, kad kažkas labai jo trūktų maisto, jei taip bus – skelbsime viešai, tokia situacija neturėtų susidaryti“, – kalbėjo A. Adomavičienė.
Ją neramina ir paramos skurstantiesiems sistema, nes pagalbą gauna tikrai ne visi, kuriems jos reikia ir nežinia, kiek jų miegoti eina alkani.
„Lietuvoje skursta 23 proc. gyventojų, o vienokią ar kitokią paramą gauna vos 2,5 proc. Žinoma, dalis yra pensijų gavėjai, yra įvairi paletė, bet vistiek, kiek yra skurstančių ir kiek iš jų gauna paramą, atotrūkis – labai nemenkas. Paramos sistema pas mus remiasi taupymu ir žmonių bauginimu, kad jie yra piknaudžiautojai.
Dabar paramos sistemą užguls dar didesnis krūvis, atsiras daugiau ilgalaikių bedarbių ir kai kuriems iš jų bus be galo sunku gauti paramą. Šią sistemą reiktų keisti, atlaisvinti, ypatingai ekstremalios situacijos metu, kad žmonės neliktų be nieko“, – svarstė A. A. Adomavičienė.
Žmonės, patiriantys skurdą ir nuolatinį stresą, yra imlūs virusams, nes jų imuninė sistema – nusilpusi. O jei žmonės neturi ką valgyti, tai gali paskatinti ir nusikalstamumo augimą.
„Lietuvoje įsivaizduojama, kad pinigai išleisti paramai nueina veltui. Bet tai – netiesa, viskas nueina į vidinį vartojimą, viskas grįžta. Žmonės juk perka maistą, moka mokesčius. Šioje vietoje tikrai reikia lanksčiau spręsti šiuos dalykus“, – sakė specialistė.
