Remiantis 2021 metais vykdyto surašymo duomenimis, praėjusiais metais Lietuvoje buvo apie 1,22 mln. namų ūkių, o juose gyveno 2,79 mln. žmonių. 2011-aisiais šie skaičiai atitinkamai siekė 1,27 mln. ir 3,19 milijono.
„Per dešimtmetį vidutinis namų ūkis sumažėjo nuo 2,38 iki 2,29 asmens, mieste – atitinkamai nuo 2,32 iki 2,24, kaime – nuo 2,52 iki 2,41 asmens“, – nurodo statistikai.
Dvidešimtyje savivaldybių vidutinis namų ūkio dydis buvo didesnis nei šalies vidurkis.
Didžiausi namų ūkiai – Vilniaus (2,71), Klaipėdos (2,66) ir Kauno (2,62) rajonų savivaldybėse. Mažiausi namų ūkiai – Visagino sav. (2,02), Ignalinos (2,05), Anykščių (2,08) ir Rokiškio (2,09) rajonų savivaldybėse.
Daugiau nei trečdalyje namų ūkių – 35,2 proc. – gyveno vienas asmuo. Tokių namų ūkių dalis per dešimtmetį išaugo – 2011 metais ji siekė 31,7 procento.
Namų ūkių, kuriuose gyveno du asmenys, dalis per dešimtmetį nepasikeitė. Iš esmės nepasikeitė ir didžiausių namų ūkių dalis.
Daugiau nei trečdalį – 35,5 proc. – vieno asmens namų ūkių sudarė 70 metų ir vyresni gyventojai.
Per dešimtmetį padidėjo šeimų, auginančių du ir tris vaikus, dalis. Surašymo duomenimis, 53,5 proc. šeimų augino po vieną vaiką, 37,6 proc. – po du, 8,9 proc. šeimų – po tris ir daugiau vaikų. 2011 metais atitinkamai – 58,2, 33,7 ir 8,1 procento.
Palyginti su 2011 metų surašymo duomenimis, per dešimtmetį esminių vyrų ir moterų santuokinės padėties pokyčių nėra – kas antras 15 metų ir vyresnis Lietuvos gyventojas buvo susituokęs.