Universitetų atstovai tokiam pavėlinimui nepritaria ir siūlo padėti – esą jie jau dabar moko lietuvių kalbos įvairiais lygiais ir turi testavimo sistemą. O Švietimo, mokslo ir sporto ministerija aiškina, kad trūksta lėšų – pasirengimui ir institucijų akreditavimui reikėtų kelių šimtų tūkstančių eurų.
Iš Baltarusijos atvykusi menininkė Olga pati daro papuošalus ir Vilniuje yra atsidariusi parduotuvę. Be to, moteris jau trejus metus mokosi lietuvių kalbos Vytauto Didžiojo universitete.
„Aš atvažiavau čia ir nesuprantu nė vieno žodžio, taip pat truputį sunku. Supratau, kad čia labai svarbu žinoti šitą kalbą – kada tu gyveni, tau truputį lengviau“, – sakė moteris.
Olga atvirauja, kad sunkiausia jai buvo ne linksniai, o kirčiavimas.
Tačiau kai kuriems lietuvių kalba, vis tik, sunkiai įkandama. Pavyzdžiui, maisto išvežiotojams.
Seimas pernai nusprendė įpareigoti paslaugas teikiančius užsieniečius nuo kitų metų mokėti bazinį lietuvių kalbos lygį. Tačiau Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siūlo įstatymo vykdymą nukelti dar vėliau – nuo 2027-ųjų.
Sako, kad norinčių mokytis pilna
Šiuo sprendimu piktinasi ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija, ir universitetų atstovai. Esą universitetai užsieniečius lietuviškai įvairiais lygiais moko ne vieną dešimtmetį, turi ir testavimo sistemą, kompetencijas, tereikėtų pripažinti jų išduodamus pažymėjimus.
„Nukėlimas nieko neduoda. Dabar žmonės žino, kad nuo sausio 1 dienos įstatymas įsigalios, sujudimas yra milžiniškas – žmonių motyvacija yra milžiniška. Mes net nepaimam visų norinčių mokytis lietuvių kalbos“, – teigė Vilniaus Universiteto Lituanistinių studijų katedros vedėja Eglė Gudavičienė.
„Turime išnaudoti universitetų potencialą, vis dėlto, moko jie lietuvių kalbos ne nuo šiandien ir ne nuo vakar“, – antrino valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Violeta Meiliūnaitė.
„[Universitetai] pasiruošę, bet jie neturi lėšų tam. Iki šiol nebuvo apie tai tartasi ir kalbėtasi, todėl mes pereiname prie diskusijų, kaip įtraukti universitetus, bet tam vėl reikia akreditavimosi sistemos, papildomų išteklių, kad tas institucijas akredituoti“, – aiškino švietimo, mokslo ir sporto viceministras Rolandas Zuoza.
Sumos atrodo per didelės
Universitetų atstovai taip pat kelia klausimą dėl finansavimo.
„Vienąkart 100 tūkstančių girdžiu, kitą kartą 200, 300 tūkstančių – tokie šaudymai iš oro apie tas sumas. Aišku, tai yra resursai, tai kainuoja testavimas, testų parengimas kainuoja, bet jis tikrai nekainuoja šimtų tūkstančių. Man atrodo, modelio parengimas gali kainuoti 20-30 tūkstančių, bet ne šimtus, testų parengimai yra apie 2 tūkstančiai eurų“, – kalbėjo Vytauto Didžiojo universiteto Lituanistikos ir tarptautinių programų centro vadovė Vilma Leonavičienė.
Kiti seimūnai įžvelgia ir kitokių kėslų.
„Čia yra bandoma išsisukinėti arba tai yra organizaciniai dalykai, arba panašu net į sabotažą, nes esame tiesiojoje šio įstatymo įgyvendinimo kryptyje ir atsitraukti dabartiniame etape yra nesolidu, ir nerimta, ir kenkia valstybei“, – sakė švietimo ir mokslo komiteto narys Liutauras Kazlavickas.
Pirminiu įstatymo pakeitimu Seimas siekė įpareigoti Lietuvoje dirbančius užsieniečius kalbėti lietuviškai, taip pat gamintojus, pardavėjus teikti vartotojams svarbiausią informaciją apie prekes ir paslaugas valstybine kalba.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:




















































































































































































































Visi bolt wolt alkaidos važiuokit namo!!!! Mes jūsų čia nelaukiam!!!!!!
Budami vieningi, esame stiprus.