Naujausi Europos šalių sergamumo kvėpavimo takų infekcijomis duomenys rodo, kad tiek COVID-19, tiek kiti kvėpavimo takų virusai niekur nedingo, o dalis Europos Sąjungos valstybių sveikatos sistemų šiuo metu susiduria su itin padidėjusiu krūviu.
Gripas toliau šienauja gyvybes – mirė dar 2 žmonės
Paskutiniais Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, Lietuvoje praėjusią savaitę sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis padidėjo ir siekė 1309,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
Mažiausias sergamumo rodiklis registruotas Tauragės apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminis sergamumo lygis pasiektas septyniose savivaldybėse. Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyti 93 asmenys, 63 iš jų yra vaikai, 7 asmenys buvo priklausantys 18–64 m. amžiaus grupei, 23 – vyresni nei 65 m. amžiaus asmenys. Reanimacijose buvo gydomi 8 asmenys, iš kurių 3 vaikai.
Praėjusią savaitę tai pat užregistruoti dar du mirties nuo gripo atvejai. Abu jie fiksuoti Vilniaus apskrityje, asmenys priklausė 60–69 m. ir 80–89 m. amžiaus grupėms, abu turėjo lėtinių ligų, nė vienas nebuvo skiepytas sezoninio gripo vakcina. Šį gripo sezoną iš viso užregistruoti 6 mirties nuo gripo atvejai.
Plačiau apie tai, kokia šiuo metu situacija Lietuvoje ir kaip užkirsti kelią epidemijoms – pokalbis su NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Greta Gargasiene.
Kokios dabar stebimos sergamumo tendencijos?
Gal atkreipsiu dėmesį, kad kol nebuvo kovido, sergamumo gripu ir kitomis kvėpavimo takų infekcijomis didžiausią pakilimą ir piką pasiekdavome sausio-vasario mėnesį. Tai atsižvelgiant į šioms ligoms būdingą sezoniškumą, šiuo metu būtent matome sezoniniam gripui būdingą sergamumo pakilimą. Turbūt nėra nieko keisto, kad grįžtame į ikipandeminius buvusius laikus.
Ar galima sakyti, kad jau yra pasiektas šių metų sergamumo pikas?
Kol kas to teigti negalime. Turėjome pačią pirmą sergamumo bangą, kuri buvo labai panaši į praėjusių metų, kai banga buvo gana ankstyva – dar iki gruodžio mėnesio švenčių. Banga kaip ir visoje Europoje buvo susijusi daugiau su sergamumu COVID-19 liga, dabar ji slūgsta, bet tai yra visiškai normalu, kadangi žmonės arba pasiskiepijo ir nesusirgo, arba persirgo. O dabar matome didėjantį sergamumą gripo infekcija.
Kada būtų skelbiama epidemija
Kiek realu, kad šiais metais pasieksime epideminį lygį?
Epideminis lygis laikomas tada, kai sergamumas gripu kartu su COVID-19 liga ir kitomis kvėpavimo takų infekcijomis sudaro 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Iki švenčių turėjome 19 savivaldybių, kurios buvo pasiekusios šį epideminį sergamumo lygį, tačiau šventiniu laikotarpiu, kaip ir kiekvienais metais, sergamumas sumažėjo tiek Lietuvoje, tiek Europoje, nes būna mažiau į gydymo įstaigas besikreipiančių žmonių.
Kiekviena gydymo įstaiga jau turi tam tikras galimybes imtis apsaugos priemonių, ne viena jų tuo ir naudojasi – vienur kaukės yra tik rekomenduojamos, kitur – privalomos.
Dabar matome vėl didėjantį sergamumą. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad pats rodiklis dar nereiškia, kad jau epidemija ir turime ją skelbti savivaldybėje ir Lietuvos mastu. Čia yra atsižvelgiama į daugelį kriterijų, pavyzdžiui, ligoninių reanimacijos ir intensyviosios terapijos lovų užimtumą, situacijas ugdymo įstaigose, apskritai toje savivaldybėje. Kol kas turime 7 savivaldybes, kurios pasiekė tą rodiklį, tačiau kiti kriterijai, kuriuos minėjau, dar nėra kritiniai arba tokie sudėtingi, kad reikėtų skubiai skelbti gripo ar COVID-19 epidemiją.
Su kokia apkrova šiuo metu susiduria Lietuvos gydymo įstaigos?
Kol kas hospitalizuotų dėl gripo ir COVID-19 skaičiai nėra dideli, nesiekia net 100 atvejų per savaitę. Kritiniai rodikliai yra daug didesni – intensyvios terapijos lovų užimtumas turi būti daugiau nei 200 atvejų, o bendras lovų užimtumas – daugiau nei 1500 tūkst. atvejų. Tai tie rodikliai nėra pasiekti. Aišku, labai priklauso nuo gydymo įstaigos, sulaukiame signalų, kad kai kuriose gydymo įstaigose yra padidėjęs krūvis dėl didesnio besikreipiančių pacientų skaičiaus, tačiau situacija tikrai nėra kažkokia neįprasta ar neraminanti ir kitokia nei kitose Europos šalyse. Tai yra šiam sezono laikotarpiui būdingas pakilimas.
Ar artimiausiu metu įmanoma, kad vėl bus kažkokie privalomi reikalavimai – kaukių dėvėjimas ir panašiai?
Esant sergamumo pakilimui ir nepaskelbus epidemijos tikrai yra rekomenduojama dėvėti apsaugos priemones. Beje, kiekviena asmens sveikatos priežiūros įstaiga savo vadovo nustatyta tvarka gali priimti tam tikrus sprendimus sugriežtinti pacientų lankymą, rekomenduoti ar prašyti pacientų privalomai dėvėti medicinines kaukes, respiratorius. Taigi kiekviena gydymo įstaiga jau turi tam tikras galimybes imtis apsaugos priemonių, ne viena jų tuo ir naudojasi – vienur kaukės yra tik rekomenduojamos, kitur – privalomos.
Greitieji tyrimai skirti sužinoti tuo metu esamą situaciją, tačiau neigiamas atsakymas nereiškia, kad nesergame, ypač jei jaučiame ligos simptomus.
Bet esant epideminiam sergamumui paskelbus epidemiją konkrečioje savivaldybėje būtų sugriežtintos priemonės – būtų galima riboti ir renginius, būtų galimybė vaikus siųsti į nuotolinį mokymąsi, taip pat sugriežtinti sveikatos priežiūros įstaigose tam tikrus infekcijos kontrolės reikalavimus, pavyzdžiui, įvesti privalomas kaukes ir ne kitaip. Tad priemonių yra, kaip ir rekomendacijų tiek įstaigoms, tiek patiems gyventojams. Bet tų rekomendacijų laikymasis yra pačių gyventojų atsakomybės reikalas.
Virusus išplatina vaikai?
Dažnai manoma, kad tėvai užsikrečia nuo vaikų, taip viruso plitimo kelias ir vyksta. Ar teisingas toks požiūris, kad vaikai viską parneša iš mokyklos, kitų ugdymo įstaigų?
Manau, klaidingas tas požiūris. Išties matome, kad 50 proc. sergamumo kvėpavimo takų infekcijos atvejų sudaro vaikai, bet tai yra normalu, nes vaikai ūmiai suserga, tėvai nerimauja dėl jų sveikatos, kreipiasi į gydymo įstaigos. Tad realiai mes matome į gydymo įstaigas besikreipiančių žmonių statistiką. Nes jei suaugęs jaučiasi pakankamai gerai, nesikreipia į gydymo įstaigą ir mes nematome to sergamumo. O susirgus vaikams dažniausiai rūpinamės jų sveikata, einame pas gydytojus ir tai atsispindi statistikoje, kad 50 proc. susirgusiųjų yra vaikai. Taigi manome, kad jie yra kažkoks infekcijų šaltinis. Iš principo tai nėra tiesa, nes sirgti gali bet kokio amžiaus žmonės, segantis žmogus ir yra infekcijos šaltinis ir gali užkrėsti bet kokio amžiaus žmogų.
Pakalbėkime dar kiek apie koronavirusą. Sergamumas kaip ir mažėja, bet koks dabar šios infekcijos pavojingumo lygis, lyginant su tuo pačiu gripu?
Priklausomai nuo organizmo savybių ir atmainų, kurios trečius metus cirkuliuoja – vienos gal sukėlė mažiau sunkių ligos atvejų, kitos turėjo didesnių pasekmių, ypač rizikos grupių asmenims. Šiuo metu visoje Europoje tikrai nėra kažkokia išskirtinė atmaina ar išskirtinė situacija, susijusi su COVID-19, kad sakytume, jog sukelia sunkesnes infekcijas. Tiek gripas, tiek kovidas turi bendrą savybę – labai pažeidžia rizikos grupėms priklausančius asmenis – tiek vaikus, tiek virš 65 m. asmenis. Todėl ne veltui šioms grupėms rekomenduojama ir pasiskiepyti siekiant nesusirgti ar susirgus sumažinti mirties bei sunkių komplikacijų riziką.
Iš greitųjų koronaviruso testų mažai naudos?
Virusologai perspėjo, kad dėl apsikeitusio imuninio atsako šiemet greitieji testai gali ir neparodyti susirgimo. Ar yra kažkokių alternatyvų, kurios galėtų greitai parodyti, žmogus serga ar ne?
Diagnozes nustatinėja gydytojai, teisingai tyrimą taip pat galima paimti gydymo įstaigoje. Savikontrolės testai yra geri, jei norime gauti greitą rezultatą. Bet testai negali būti universalūs – yra paklaida, blogas paėmimas, blogai perskaityta instrukcija, namų sąlygos ar ne tą dieną padaromi tyrimai. Gydymo įstaigose irgi yra daromi testai ir pacientui atėjus nusprendžiama, kada daryti kraujo tyrimus, kitus tyrimus, kada jie galimai jau parodo teisingą atsakymą.
Taigi vienareikšmio atsakymo čia nėra, nes vieniems tyrimas parodo ligą, kitiems – ne. Tiek gydymą skiria, tiek diagnozes nustato gydytojai, jie geriausiai žino, kokį tyrimą tuo metu paimti. Beje, dar klaidinanti nuomonė, kad pajutus simptomus ir turint labai ryškią simptomatiką žmonės skuba darytis tik greituosius koronaviruso testus. Bet tai gali būti ir gripas – ne veltui yra kombinuoti greitieji testai. Nes, būna, pasidaro kovido tyrimą, jis neigiamas, įsivaizduoja, kad neserga ir toliau gyvena įprastą gyvenimą. Be to, yra ir kitos kvėpavimo takų infekcijos, kurios gali būti rizikingos rizikos grupių asmenims ir baigtis hospitalizacija ar net mirtimi. Tad greitieji tyrimai skirti sužinoti tuo metu esamą situaciją, tačiau neigiamas atsakymas nereiškia, kad nesergame, ypač jei jaučiame ligos simptomus.
Vaistininkai guodžiasi, kaip yra verčiami pardavinėti žmonėms nebūtinas prekes: „Esame spaudžiami“:
Kitaip sakant, reikėtų nepamiršti ir asmeninės atsakomybės.
Būtinai, juo labiau kad turime galimybių ir nuotoliu dirbti, tai čia jau nuo mūsų sąmoningumo priklauso, ar jausdami simptomus gyvename įprastą gyvenimą, ar šiek tiek saugome ir aplinką, ir patys save – turėdami simptomus neidami tiek į darbą, tiek nevesdami vaikų į ugdymo įstaigas, tiek neidami į viešas vietas.
Ką reiktų daryti visiems, siekiant išvengti epidemijos lygio ir apsisaugoti nuo virusų bei jų sukeliamų ligų?
Pagrindinis dalykas yra skiepai. Aišku, dabar jau turime įsivažiavusį sezoną ir nemažai rizikos grupių asmenų pasiskiepijo. Bet reikėtų neužmiršti, kad du būtini dalykai norint įgyti imunitetą tam sezonui – arba pasiskiepyti, arba persirgti. Ir kiekvienas renkasi tą būdą, kuris atrodo priimtinesnis. O visa kita – lygiai tokios priemonės, kurias gerai mokėjome karantino laikotarpiu, puikiai taikyme ir matėme, kaip sumažėjo ne tik kvėpavimo takų infekcijų. Kalbu apie rankų plovimą, dezinfekavimą, patalpų vėdinimą, bent jau esant simptomams dėvėjimą kaukių arba respiratorių, nesilankymą viešose įstaigose, jei jaučiame simptomus, likimą namuose susirgus – tai yra pačios elementariausios priemonės, kurias žinome, bet galbūt užmiršome, nes buvome pavargę nuo karantino metu taikytų priemonių. Jei viso to laikytumėmės, tikėtina, sergamumas taip greitai ir neaugtų.
