Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) ketina griebti jautį už ragų – per ateinančius dvejus metus bendrojo ugdymo mokyklos bus paruoštos priimti visus vaikus. Vadinasi, nesvarbu, kokią negalią ar kokių mokymosi ypatumų turi moksleivis – jau 2024 m. mokyklos nebegalės išsisukti nuo atsakomybės ir privalės sudaryti sąlygas, tinkamas šiam vaikui mokytis.
Vaikui su negalia mokyklos negalės užtrenkti durų prieš nosį
Jau ir dabar didžioji dalis vaikų su specialiaisiais poreikiais lanko bendrojo lavinimo mokyklas, pabrėžia ministerija. Vis dėlto ateityje įtraukus ugdymas bus išplėstas maksimaliai – vaikai su ypatumais galės lankyti ne specializuotas, o bendrąsias mokyklas.
Praėjusiais mokslo metais iš daugiau nei 70 tūkst. specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių bendrosiose mokyklose mokėsi per 65 tūkst., o specialiosiose mokyklose – kiek daugiau nei 4 tūkst., arba 6,3 proc., nurodo ŠMSM.
Nuo 2024 m. visos bendrosios paskirties mokyklos privalės priimti vaikus su negalia ar specialiaisiais poreikiais, numato priimtos Švietimo įstatymo pataisos. Vadinasi, vaikai, turintys įvairių formų sutrikimus – klausos, regos, intelekto, autizmo spektro ar kitokius – galės lankyti bendrojo ugdymo mokyklas.
„Dabar kartais mokyklos atsisako priimti vaiką, motyvuodamos tuo, kad neturi reikiamų specialistų ar tam tinkamų sąlygų. Nuo 2024 metų atsisakyti priimti vaiką, jeigu jam mokykla priklauso pagal teritoriją, mokykla nebegalės. Turime laiko pasiruošti, kad ne vaikas prisitaikytų prie aplinkos, kuri jam tinkama, o atvirkščiai – aplinką pritaikytume vaiko poreikiams. <...> Gali nutikti taip, kad artimiausia mokykla nebūtinai bus kitoje gatvės pusėje, tačiau vaikas turės galimybę mokytis kartu su visais“, – tv3.lt raštu informavo ŠMSM.
Galimybė mokytis kartu su visais naudinga ne tik vaikams su negalia, bet ir visai visuomenei – ugdo kolektyvinę empatiją, mažina atskirtį ir ištrina klaidingas visuomenės nuostatas.
„Nuostatos yra ne mažesnė kliūtis įtraukčiai švietime, ypač kai turime omenyje vaikus, turinčius intelekto, emocijų, elgesio, psichikos sutrikimų, autistiškus asmenis. Dalis visuomenės, netgi mokyklų bendruomenių, vis dar įsitikinusios: jei vaikas turi negalių ar individualių poreikių, jį reikia „pataisyti“, kad neišsiskirtų iš sistemos, aplinkinių. Dar per mažai galvojama apie tai, kaip to vaiko individualiems poreikiams pritaikyti aplinką, ugdymo būdus, priemones“, – teigia švietimo ministerija.
„Namų darbus“ mokyklos turi ruošti jau dabar
Portalas tv3.lt susisiekė su specialiosios Vilniaus Šilo mokyklos direktore Egidija Urbanavičienė ir atsiklausė jos nuomonės apie numatomą pertvarką.
Ji atsakė, kad ministerijos planus vertina teigiamai, tačiau tiek iš valdžios, tiek iš mokyklų pasigenda ryžtingų veiksmų. Didžiausias iššūkis įtraukiam ugdymui bus išsklaidyti baimę priimti vaikus su negalia, įsitikinusi pašnekovė.
Pati 9 metus dirbusi Belgijos mokykloje ir mačiusi sėkmingą įtraukų ugdymą, E. Urbanavičienė skatino nepaisyti stereotipų apie vaikų su negalia ugdymą.
„Įstatyminė bazė jau visa paruošta. Tad jau nebe planuokime, o greičiau pereikime prie konkrečių darbų. <...> Norint nugalėti bet kokią baimę, reikia su ta baime dirbti. Bet koks pokytis neįvyksta per savaitę. Nesvarbu, ar yra specialiųjų poreikių vaikutis jau mokykloje, ar jo nėra – reikia ruoštis jau dabar. Reikia apie tai kalbėti, mokykloms atsiverti ir visiems labai pasistengti, kad kiekvienas vaikas galėtų lankyti artimiausią mokyklą ir išgyventi sėkmę, individualią pažangą“, – pažymėjo ji.
E. Urbanavičienė davė naudingos praktikos pavyzdį: Vilniaus Šilo specialioji mokykla, kur ugdomi vaikai su intelekto sutrikimais, kartu su Vilniaus „Sietuvos“ progimnazijos mokiniais bendradarbiavo 2 metus. Abiejų mokyklų vaikai kartu užsiėmė įvairiomis veiklomis: atliko sportinių, kūrybinių užduočių ir taip toliau.
„Įvyko didžiulis pokytis. Ne tik mokiniai susidraugavo ar mokytojai įgijo naujų kompetencijų. Pasikeitė ir mokinių tėvų, mokyklos administracijos požiūris. Bet tai užtruko 2 metus“, – reziumavo ji.
Įtraukaus švietimo raktas į sėkmę – komandinis darbas
Portalas tv3.lt domėjosi, kaip turėtų atrodyti pamoka, kurioje dalyvauja tiek vaikai su negalia, tiek be jos. ŠMSM planuoja įtraukios pamokos modelį, kur vienu metu dalyvautų daugiau nei 1 mokytojas ir daugiau nei 1 švietimo pagalbos specialistas.
E. Urbanavičienė komentavo, kad mokytojo padėjėjo buvimas būtinas, tačiau šiuos specialistus reikia tinkamai paruošti. Svarbiausia įtraukaus ugdymo dalis – mokytojų ir specialistų bendradarbiavimas, komanda turi veikti darniai, teigė ji.
„Vaikui su specialiaisiais ugdymosi poreikiais reikia padėti – pradedant nuo higienos, baigiant orientacijos erdvėje, savarankiškumo dalykais. Būna, kad iš kuprinės negeba išsiimti daiktų, susirasti vadovėlio. Bet matau, kad mokytojo padėjėjas yra didžiulė pagalba mokytojui, jei yra darni komanda. Galima prisamdyti 5–6 padėjėjus, bet kai nėra komandinio darbo, susikalbėjimo, pasiruošimo, darbuotojų skaičius nieko nereiškia“, – paaiškino ji.
Taip pat E. Urbanavičienė akcentavo, kad pagal pareigybės aprašymą švietimo padėjėjams reikia tik vidurinio išsilavinimo, tad žinių trūkumas neretai pakiša koją vykstant įtraukiam švietimui.
„Turi būti papildoma pagalba mokytojui, bet padėjėjas turi turėti bent elementarių specialiosios pedagogikos ir psichologijos žinių. Padėjėjų profesinis reikalavimas – vidurinis išsilavinimas. Kaip tas žmogus gali būti naudingas mokytojui, jei neturi žinių?
Yra buvę, kad trečiokams aiškinu, kaip spręsti matematikos uždavinį, o čia pat ateina padėjėja ir klausia: Ką man tuo metu daryti? Tokiais atvejais suprantu: jeigu nedirbsime komandoje, nepasiruošime pamokai, ta pamoka bus nesėkminga. Ta nesėkminga patirtis iš karto diktuoja nesėkmingus išgyvenimus, suirutę klasėje, nematomus arba menkus rezultatus“, – įžvalgomis dalijosi pašnekovė.
Kiekvieno vaiko su negalia mokymas turi vykti pagal individualizuotą planą, kurį turėtų sudaryti mokykla ir tėvai, atsižvelgdami į jo poreikius.
Prasti popieriai – trūksta mokytojų padėjėjų
ŠMSM žada sudaryti daugiau darbo vietų švietimo pagalbos specialistams, paruošti jų daugiau, mažinti atskirtį tarp mokytojų ir specialiųjų pedagogų, logopedų, surdopedagogų, tiflopedagogų, psichologų, socialinių pedagogų darbo užmokesčio.
„Bus steigiamos papildomos švietimo pagalbos specialistų pareigybės mokyklose ir pedagoginėse psichologinėse, ar švietimo pagalbos tarnybose, kad kiekvienas mokinys gautų jam reikalingą pagalbą. Jau šiais metais savivaldybėms iš valstybės biudžeto skirta apie 3,7 mln. eurų steigti 285 papildomoms mokytojų padėjėjų pareigybėms, taip pat padidintos lėšos mokinio krepšelyje švietimo pagalbai“, – komentuoja ŠMSM.
Visgi E. Urbanavičienės teigimu, situacija su švietimo pagalbos specialistais – kiek kitokia. Pavyzdžiui, mokytojų padėjėjų stinga dėl nepatrauklaus darbo užmokesčio.
„Padėjėjų trūksta dėl mažo darbo užmokesčio. Jie gauna minimalų darbo užmokestį. Pagal pareigybės aprašymą jie atlieka nekvalifikuotą darbą, bet, nežiūrint to, mes keliame jiems aukštus reikalavimus. Labai sunku surasti žmogų, kuris turėtų bent kažkokį supratimą apie pedagogiką, norėtų mokytis, tobulėti, dirbtų su vaiku, patirtų psichologinius niuansus – ir mokykloje triukšmą, ir vaiko su negalia emocines krizes“, – dalijosi ji.
Logopedų, specialiųjų pedagogų trūksta, bet jie sparčiai ruošiami – tai matyti iš pagausėjusio praktikantų būrio. Bet logopedus ir kitus kvalifikuotus švietimo pagalbos specialistus privilioti į mokyklą sudėtinga, nes jiems pelningiau yra verstis privačia praktika, pasakojo specialiosios mokyklos direktorė.
Terapijos specialistus traukia darbas klinikoje, o ne mokykloje
E. Urbanavičienę neramina klausimas, kaip mokykla vaikams su specialiaisiais poreikiais užtikrins prieinamas kineziterapeuto, ergoterapeuto, masažuotojo, meno terapijos ir kitas reikalingas paslaugas. Specialiosios mokyklos tokias paslaugas teikia, o ar tai pajėgs padaryti ir bendrojo ugdymo įstaigos – nežinia, teigė ji.
„Ar mokyklos pajėgs finansiškai samdyti žmones, mokėti atlyginimus, sudaryti darbo krūvį? <...> Apmaudu, kad jei vaikas mokosi specialiojoje mokykloje, šias paslaugas gauna, o jei išeitų į bendrojo lavinimo mokyklą – staiga jų nebegautų. Vadinasi, tėtis, mama, auklė, močiutė ar senelis dirba taksistu ir pasibaigus pamokoms turi vežioti vaiką po visą Vilnių, kad vaikas gautų šias paslaugas. Jos yra be galo, be galo svarbios“, – apgailestavo E. Urbanavičienė.
Ji pabrėžė, kad bendrojo lavinimo mokyklos, norėdamos teikti terapijos paslaugas, susidurs su dar viena kliūtimi – privalės gauti sveikatos licenciją, higienos pasą.
Be to, prisivilioti kineziterapeutus, ergoterapeutus į mokyklą – nelengva užduotis, teigė E. Urbanavičienė. „Jų poliklinikose didelis trūkumas. Ir poliklinikos moka geresnį darbo užmokestį negu gali pasiūlyti mokyklos“, – pridūrė ji.
Kritiškai žvelgia į specializuotas mokyklas: vaikai – it sugrūsti į vieną gardelį
Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos pirmininkė Kristina Dūdonytė vis kartojo: ugdymo turinį iš specialiosios mokyklos reikia kuo greičiau perkelti į bendrojo ugdymo mokyklą. Mokyklų aplinka turi būti pritaikyta visiems, nesvarbu, kokią negalios rūšį mokinys turi, tikino ji.
„Turime suprasti, kad kiekvienas žmogus turi tokias pačias teises. Vadinasi, ar tu su negalia, ar be, turi teisę mokytis bendrojo ugdymo mokyklose, o ne kažkur segreguotame vienete, kur susitinka tik tokie patys tarp tokių pačių. Kai tai suprasime, mūsų mąstymas apie žmones su negalia greičiau pasikeis. Kol kas yra įvairių stigmų“, – teigė ji.
K. Dūdonytė paminėjo, kad įtraukaus ugdymo pamokoje turėtų būti ne tik didinamas mokytojų ir jų padėjėjų skaičius, bet reikėtų mažinti mokinių skaičių klasėje.
„Kai klasėje mokosi 30 vaikų, toks mokymasis sunkus netgi visiems. O jeigu bus ir vaikai su negalia, produktyvu mokinių skaičių sumažinti. Bus lengviau dirbti ir patiems vaikams, su negalia ar be jos, ir mokytojams, švietimo pagalbos specialistams. Jie lengviau susitvarkys su visais, išdykusiais ir neišdykusiais“, – sakė ji.
Žmonių su negalia teisių gynėja kritiškai žvelgia į specializuotas mokyklas ir mano, kad anksčiau ar vėliau jų turėtų nebelikti. Vis dėlto ŠMSM įtraukaus ugdymo plane to nenumato – dalis specialiųjų mokyklų liks.
„Tai yra segreguota vieta. Atrodo, kad vaikai su negalia sugrūsti į kažkokį vieną gardelį ir neturi galimybių iš jo išeiti, būti bendruomenėje tarp visų. <...> Jeigu norime visiško įtraukaus ugdymo, tų mokyklų išvis neturi likti. Turinys iš specializuotų mokyklų turi būti perkeltas į bendrojo ugdymo mokyklas. Kuo greičiau tai darysime, tuo labiau prie tos minties priprasime“, – minėjo ji.
Dalis specializuotų mokyklų tebegyvuos
Nors po dvejų metų įtraukus ugdymas jau bus vykdomas visa apimtimi, dalis specialiųjų mokyklų išliks, pažymi ministerijos atstovai.
„Specialiosiose mokyklose ir toliau bus ugdomi didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai, dažniausiai turintys kompleksinių negalių, kuriems reikalingas ne tik ugdymas, bet ir nuolatinės sveikatos priežiūros, socialinės paslaugos. Specialiosios mokyklos egzistuoja net ir pažangiausiose šalyse. <...> Tikslas – maksimaliai atliepti vaiko poreikius, kad pagal savo galimybes jis pasiektų geriausių rezultatų“, – komentavo ŠMSM atstovai.
Tėvai galės patys rinktis, į kokią ugdymo įstaigą leisti atžalą. Jiems apsispręsti padės savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos specialistai, kurie teiks rekomendacijas, nurodo ministerija.
