Seimo sveikatos reikalų komitetui aptariant dabartinę vakcinacijos eigą Sveikatos apsaugos ministerijos Jurgita Grebenkovienė kanclerė pateikė ir naujausius duomenis apie nepageidaujamas reakcijas į skiepą.
„Kalbant apie nepageidaujamas reakcijas, per visą vakcinacijos laikotarpį turime 1612 pranešimų apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas. Tai sudaro 11,37 proc. nuo viso skiepų skaičiaus. Tai yra geras skaičius, niekuo neišskirtinis kaip kitose šalyse“, – pažymėjo ji.
71 reakcijos sunkios
Daugiausiai nepageidaujamų reakcijų registruota po „Pfizer“ vakcinos, tačiau kanclerė pridūrė, kad ja ilgiausiai ir skiepijama.
Antra vakcina, kuri turi daugiausiai nepageidaujamų reakcijų – „AstraZeneca“ gamintojo.
Iš 1,5 tūkst. reakcijų dauguma yra nesunkios, žinomos standartinės reakcijos: skausmas, patinimas, maudimas injekcijos vietoje, galvos skausmas, karščiavimas ir kt.
„71 reakcija po vakcinacijos buvo sunki, 11 žmonių po vakcinacijos mirė, tačiau nėra nustatytos sąsajos, kad tai būtų vakcinos poveikis. Taip pat turime 5 tromboembolijos atvejus, bet vėlgi, mūsų žiniomis, sąsajos nėra iki galo ištirtos, kad tai būtų vakcinos šalutinis poveikis“, – informavo kanclerė.
Kaip portalą tv3.lt informavo Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, visi mirusieji buvo senyvo amžiaus, sergantys lėtinėmis širdies – kraujagyslių, kvėpavimo sistemos arba kitomis ligomis.
„Pranešėjai šių mirčių su vakcina nesiejo“, – priduriama atsakyme.
J. Grebenkovienė kartu nurodė, kad taip pat pasitaikė tachikardijos, širdies ritmo sutrikimų, veido paralyžiaus, trunkančio iki kelių valandų, atvejai.
Daugiausiai nepageidaujamų reakcijų į skiepą registruoja patys pacientai.
Kada atlyginama žala?
Kalbėdama apie vakcinų sukeltos žalos atlyginimą, kanclerė pažymėjo, kad ji yra atlyginama, kai vaistiniai preparatai vartojami nesilaikant nurodytų sąlygų.
„O žala nėra atlyginama, kai vaistiniai preparatai vartojami laikantis charakteristikos santraukos nurodytų sąlygų ir liga ar sveikatos sutrikdymas atsiranda dėl jų farmakologinių savybių. Šiuo atveju žala atlyginama vadovaujantis Civiliniu kodeksu ir produktų saugos įstatymu, jei nukentėjęs asmuo įrodo, kad žala yra padaryta, kad vaistinis preparatas netinkamos kokybės ir egzistuoja priežastinis ryšys tarp kokybės ir nuostolio“, – sakė J. Grebenkovienė.
Statistikos departamento duomenimis, per praėjusią parą pirmą skiepo dozę gavo 5575 žmonės, antrą – 5976. Iš viso Lietuvoje nuo COVID-19 pirmą vakcinos dozę paskiepyti 336 tūkst. 458 asmenys, abiem – 158 tūkst. 925.
Į Lietuvą gautos 642 tūkst. 365 vakcinos dozės, 565 tūkst. 765 pristatytos į vakcinavimo centrus, iš jų sunaudota 495 tūkst. 383.
Praėjusią parą šalyje nustatyti 853 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė septyni žmonės. Atlikti 9258 molekuliniai (PGR) ir 3818 antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.
