Statistikos departamento duomenimis, 2019 m. gegužę registruota beveik 2 tūkst. santuokų, tuo tarpu užklupus pandemijai 2020 m. gegužę susituokė vos 642 poros. Šiais metais gegužės mėnesį matyti pagyvėjimas – santuokas registravo dvigubai daugiau porų – 1,2 tūkst.
Covid-19 – kliūtis tarptautinėms vestuvėms
Vestuvių organizatorė, Klaipėdos įmonės „Meilės legendos“ atstovė Monika Kulpytė patvirtino, kad šiemet vestuvės švenčiamos dažniau nei pernai.
Tačiau pandemiją sukėlė ir kitą ženklų pokytį – dėl apriboto judėjimo tarp šalių pamažėjo tarptautinių vestuvių.
„Dėl ribojimų negali atvykti jaunavedžiai, gyvenantys užsienyje. Arba <...> atvyksta labai mažomis grupelėmis“, – paaiškino M. Kulpytė. Jos teigimu, šiemet vestuvių tarptautiniu mastu ženkliai sumažėjo.
Specialistė nurodė, kad Covid-19 keitė vestuvių pobūvius iš esmės: „Šventės drastiškai mažėjo ir darėsi jaukesnės, tokios labiau kamerinės. Kėlėsi į lauką, į atviras erdves – ten, kur mažesnė tikimybė užsikrėsti.“
2020 m. dar pasitaikė ir gausesnių vestuvių tuo laiku, kai įstatymai dar leido švęsti esant didesniam dalyvių skaičiui.
Šiais metais vestuvių organizuojama daugiau, nes dauguma jaunavedžių šventes iš 2020 m. perkėlė į 2021 metus. „Bet jos yra ženkliai mažesnės“, – sumenkusį svečių skaičių pažymėjo M. Kulpytė.
Vestuves rengia žymiai kuklesnes
Vestuvių organizatorė pridūrė, kaip keitėsi švenčių dydis.
„Anksčiau vidutinės vestuvės būdavo apie 60 ar 50 žmonių. Dabar – nuo 9 iki 30 – tiek tik asmenų būna šventėse. Turime ir didesnių švenčių šiek tiek liepos gale, rugpjūtį, kur jau bus apie 60 dalyvių“, – teigė ji.
Vis dėl to iškilmingas vestuves su 120 svečių M. Kulpytė šį sezoną vadino „pamirštu reikalu“.
Paklausta, kodėl šventėse dalyvauja vis mažiau svečių, vestuvių organizatorė atsakė: „Ir saugosi, ir ne visi turi galimybių švęsti, pasirenka nedalyvauti šventėse.<...> Ne visi svečiai yra pasiskiepiję, turi Galimybių pasus ar sutinka juos pasidaryti.“
Dėl to didžioji dalis švenčių mieliau keliamos gryname ore, o ne restoranuose, minėjo M. Kulpytė.
Įtakos vestuvių svečių skaičiui turi ir galiojantys saugumo reikalavimai.
„Reglamentai yra skirtingi. Jeigu tuokiatės kažkokioje vietoje, kuri yra valstybės valdoma, pavyzdžiui, muziejus, tai ten yra griežti reikalavimai. Ir ne visi nori jų laikytis – keičia konceptą, eina į atviresnes erdves, kur mažiau reguliavimų“, – aptarė ji.
Koronavirusas kėlė sumaištį
Vestuvių fotografė Vilgailė Petrauskaitė paaiškino, kad vestuvių sezoną paprastai atidaro pavasarį, o baigia rudenį – tai populiariausias metas rengti vestuves.
„Šį sezoną pradėjau balandžio paskutinį savaitgalį, o uždarysiu rugsėjo paskutinį savaitgalį“, – sakė menininkė.
Fotografė lygino 2020 m. ir 2021 m. vestuvių sezonus tarpusavyje: „Pernai, kai išplito koronavirusas, prasidėjo visuotinis stresas ir nerimas. <...> Buvo vestuvių, kurias perkėlė į kitus metus. Vienas vestuves klientai ir šiais metais perkėlė – iš viso jau dvejus metus atideda.“
Visgi fotografė tikino, kad jos verslas didelių nuostolių nepatyrė, tik dėl perkeltų švenčių ji uždirbo mažiau pelno nei įprastai.
„Šį sezoną vestuves kėlė iš pavasario į vasaros pabaigą, kad pavyktų padaryti tokią šventę, kokios trokšta. Dėl to liepos ir rugpjūčio mėnesiai tapo aktyviausi <...> Milžiniško nuostolio tikrai nėra, manau, tikrai puikiai susitvarkė valstybė su pandemija“, – dalinosi V. Petrauskaitė.
Vis dėlto pandemija kurį laiką fotografei kėlė nerimą. „Buvo tokia baimė, kai nežinojau, ar galėsiu dirbti, ar ne. Bet nuo šių metų gegužės galo jau ramu“, – svarstė fotomenininkė.
Virusas vis mažiau gąsdina
Fotografė V. Petrauskaitė minėjo, kad prabėgus kiek daugiau nei metams nuo koronaviruso pradžios, įtampa pradėjo slūgti.
„Daug daugiau streso kilo per pirmą karantiną, nes buvo neaišku, kaip elgtis. Šventės iš pradžių buvo kuklesnės. <...> Šiemet pirmas vestuves balandžio gale – gegužės pradžioje darė visai mažutes, tik su artimaisiais“, – lygino fotografė.
Pastaruoju metu, atlaisvėjus karantino ribojimams, pamažu viskas grįžo į vėžes, apibendrino vestuvių fotografė.
„Daugumai svarbiausia yra ceremonija, kad oficialiai taptų vyru ir žmona. Šventinė dalis ne tiek rūpi. Nesvarbu, kokią šventę darys, didelę ar mažą, su daug svečių ar ne. <...> Jaunavedžiai mažiau šiemet atšaukia vestuvių, mažiau bijo, nes yra pasiruošę“, – svarstė V. Petrauskaitė.
Jaunavedžiai linkę tuoktuves atidėti
Bendrovės „Meilės legendos“ vestuvių organizatorė sakė, kad daugiausiai teko atšaukti tarptautinių iškilmių. Kai kada teko stabdyti vestuvių planavimo procesą nelimituotam laikui – jaunavedžiai nusprendė palaukti, kol bus aiškesnė Covid-19 situacija.
„Rinkoje girdėti buvo, kad labai daug (vestuvių – aut. past.) perkėlinėjimų. Net ir šiemet perkelia daugelis, kurie nenori mažinti šventės ar keisti koncepto – perkelia į kitus metus arba į vėlesnį laiką, arba į paprastą savaitės dieną, ne savaitgalį“, – teigė M. Kulpytė.
Vestuvių organizatorė abejojo, kad rinka greitu metu atsigaus: „Grandiozinių vestuvių dar greitai nebus, kol pasaulis nesusiskiepys ar ta liga visiškai neišsikvėps. Reikėtų suvokti, kad pasaulis pakitęs yra, kad reikia adaptuotis prie to – švęsti taip kaip galima dabar, jeigu norisi švęsti.“
Rečiau tuokiasi bažnyčiose
Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos (CM) skyriaus vyriausioji specialistė Dovilė Senulienė apžvelgė sostinėje registruotų santuokų rodiklius. „2020 metais Civilinės metrikacijos skyriuje viso įregistruotos 2,3 tūkst. santuokų. Įtraukta į apskaitą beveik 900 bažnyčios nustatyta tvarka sudarytų santuokų ir 1,6 tūkst. užsienio valstybėse sudarytų santuokų“, – teigė ji.
2021 m. iki liepos pradžios CM skyriuje buvo įregistruota maždaug 1,5 tūkst. santuokų, iš kurių bažnyčioje sudarytos 221 bažnyčiose, 659 – užsienio valstybėse.
„Taigi 2020 – 2021 metais bažnytinių santuokų yra sudaroma ženkliai mažiau nei civilinių santuokų. Jaunieji dažniau rinkosi tuoktis Lietuvoje nei užsienyje“, – apibendrino D. Senulienė.
CM skyriaus specialistė pastebėjo: „Palyginus su ankstesniais metais, tarp porų pasidarė populiarus ne tik rugpjūčio mėnesis, bet taip pat liepos mėnesis.“
Plinta naujoviška vestuvių ceremonijos rūšis
Visgi Klaipėdos įmonės „Meilės legendos“ vestuvių organizatorė M. Kulpytė minėjo, kad ceremonijos apylygiai rengiamos tiek civilinės metrikacijos biure, tiek bažnyčioje.
„Bažnyčiose, be abejo, yra rekomendacija būti su kaukėmis, su visais reikiamais saugumo reikalavimais, <...> bet nėra taip, kad vien dėl pandemijos staiga visi metrikacijoje pradėjo tuoktis, tikrai ne“, – sakė ji.
Specialistės teigimu, ypač plinta humanistinės ceremonijos: „Nori žmonės pasidaryti savaip, nesirišti prie vietos ar prie laiko, todėl tokio tipo ceremonijos sparčiai populiarėja. Bet taip ne dėl pandemijos yra. (Humanistinės ceremonijos – aut. past.) jau kokius trečius metus tai eina į Lietuvos rinką.“
Specialistė paaiškino, kas yra humanistinė vestuvių ceremonija – tai stilizuotos apeigos, kurias jaunavedžiai rengia pagal savo nuožiūrą. Humanistinė ceremonija neturi jokios teisinės galios, todėl prieš rengdami iškilmes, jaunieji santuoką pavirtina civilinės metrikacijos skyriuje.
„Dažniausiai susituokia metrikacijoje net ne šventinę dieną, kad tai būtų legalu, o paskui daro tokią, kokią įsivaizduoja ceremoniją: su priesaikomis, su šeimos židiniais, su palaiminimais, koncertais“, – minėjo ji.
Humanistinę ceremoniją gali vesti, kas tik nori: vedėjai, jaunavedžių tėvai arba patys jaunieji.
„Tai yra stilizuota ceremonija, kurią darai taip, kaip tik nori: saulei leidžiantis, ar ryte, valtyje – nuo kūrybiškumo priklauso“, – apibendrino M. Kulpytė.
Davė patarimų jaunavedžiams
Įsimylėjėliams vestuvių organizatorė patarė: „Jeigu norite tuoktis, tai ir tuokitės. Raskite sau tinkamiausią būdą tą meilę švęsti. Nebūtina turėti labai didelės šventės, kad ji padarytų įspūdį. Svarbiausia pasirinkti, kaip ir kur nori tą meilę prisiekti, tada to ir laikytis.“
M. Kulpytė minėjo, kad dėl pandemijos keitėsi vestuvių planavimo eiga: „Patartina daugelį dalykų planuoti paskutinę minutę, nes keičiasi reikalavimai, keičiasi pandeminė situacija.“
