Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto dekano Daliaus Jatužio teigimu, sprendimo palaidoti šiuos kūnus Antakalnio kapinėse paieškos ir visas procesas truko daugiau nei aštuonerius metus.
„Tie kūnai, 27 žmonės, kuriuos mes šiandien laidojame, su kuriais atsisveikiname, kaupiasi jų urnos mūsų Medicinos fakultete jau eilę metų. Užtruko visi procesai, reglamentavimai, kada mes juos galėsime palaidoti, kol gavome laidojimo vietą, tinkamas, orias sąlygas Antakalnio kapinėse“, – žurnalistams trečiadienį kalbėjo D. Jatužis.
Anot jo, laidojimo vieta Antakalnio kapinėse pritaikyta ne tik šios laidotuvių ceremonijos žmonėms, ateityje kapavietėje bus galima sutalpinti virš 1000 urnų, nustatytu periodiškumu bus laidojami paaukoti kūnai medicinos studijoms.
VU Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros vadovė Janina Tutkuvienė teigė, jog šie 27 žmonės patys išreiškė norą būti palaidoti universiteto numatytoje vietoje.
„Gali kilti klausimas, kodėl per tiek laiko yra tik 27 žmonės, todėl, kad labai daug kūnų pasiima artimieji, pats žmogus būna valios pareiškime parašęs, kad jis norėtų būti palaidotas savo giminės numatytoje vietoje. Čia yra tie, kurie taip nenorėjo, taip pareiškė, kad jie norėtų būti palaidoti universiteto numatytoje vietoje“, – kalbėjo ji.
Viena iš laidojimo ceremonijoje dalyvavusių artimųjų, Lina, pasakojo, kad išgirdusi apie mamos sprendimą paaukoti savo kūną mokslo tyrimams labai nustebo, tačiau šį sprendimą gerbė.
„Pradžioj buvo šokas, aišku, bet čia jos sprendimas, negalėjau už ją spręsti, ji turėjo priimt (sprendimą – BNS). Tiesiog, ji, kaip sakė, visi organai vietoje, operacijų gyvenime neturėjusi, studentams reikia mokytis, sakė, ant ko jie mokysis? Gal dar paskaitė, ji labai daug knygų skaitė, apsiskaičiusi labai, šviesi moteris buvo ir tiesiog priėmė tokį sprendimą“, – pasakojo moteris.
„Iš tikrųjų reikia pagerbti tokius žmones, kurie pasiaukoja mokslui, skleisti tą žinią, kad ir kiti pagalvotų apie tai, nes aš, kai mama taip nusprendė, irgi pati labai pradėjau svarstyt rimtai, kad ir galbūt pati kada nors taip pasielgsiu“, – svarstė ji.
Pasak J. Tutkuvienės, kūnų donorystės pareiškimų VU medicinos fakultetas gauna nuo 30 iki 60 per metus, vidutinis žmonių amžius – 64 metai.
Donorų kūnų kiekvienais metais gaunama nuo 6 iki 11, vidutiniškai – 8.
Profesorė pridūrė, jog nors valios pareiškimas forminti savo kūną donorystei mokslinių tyrimų tikslams yra labai griežtas, dovanojimo aktų statistika auga.
„Jis (forminimas – BNS) atitinka labai tokį vakarietišką požiūrį ir yra stiprus, online tiesiog paprastai užpildyti formos negalima. Tai turi būti patvirtinta notaro. Žmogus turi aiškiai suprasti, ne impulso pagautas, galbūt atsisėdau liūdną naktį ir parašiau, bet tai turi būti labai apgalvotas žingsnis“, – sakė ji.
„Tarp 1999-ųjų metų laikotarpio ir 2005-ųjų, tai mes turėjome vos keletą pareiškimų. Po to statistika pradėjo augti. (…) Ir iš tikrųjų jau pastaruosius dvejus–trejus metus, mes jau skaičiuojame valios pareiškimus dešimtimis“, – teigė J. Tutkuvienė.
Trečio kurso medicinos studentas Kristupas Kurminas, turėjęs galimybę dirbti su šiais kūnais, BNS sakė, jog toks pasiaukojimas yra didelė investicija į studentų ateitį.
„Labai įdomus jausmas, kadangi dirbame su tikru kūnu ir suprasti tai, kad tai buvo gyvas kažkada, tai labai keistas jausmas, tačiau tuo pačiu ir labai įdomus ir naudingas, kadangi galime stebėti viską, kas iš tikrųjų yra, tikri audiniai, tikros struktūros, o ne kažkokie muliažai plastmasiniai“, – savo patirtį pasakojo studentas.
„Tai yra investicija į mūsų visų ateitį, į mūsų būsimų sveikatos specialistų ateitį. Tai manau, turėtume dar, be abejo, plėsti visą viešinimo programą, tačiau jau mažais žingsniais pradedam judėti pirmyn“, – pridūrė jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
