Pagrindinis renginys vyko Vaidoto pėstininkų batalione Marijampolėje, kuris prasidėjo iššūkiu kariams šauktiniams įveikti kliūčių ruožą ir užsitarnauti teisę lauko kepuraites pakeisti į beretes su bataliono kokarda.
Vėliau vykusios rikiuotės metu kariams įteiktos beretės bei skaitomos 1919–1923 metais žuvusių karių pavardės, pagerbiant jų atminimą ir prisimenant kovų svarbą valstybei, pranešė kariuomenė.
Nepriklausomybės kovose žuvusiųjų pavardės skaitytos ir kituose Lietuvos kariuomenės daliniuose: visuose batalionuose, Mokomajame pulke, pėstininkų brigadoje „Geležinis Vilkas“. Taip pat padėtos gėlės prie nežinomo kareivio kapo Vytauto Didžiojo karo muziejaus kiemelyje.
„Šiandieninės grėsmės akivaizdoje vedini Nepriklausomybės kovu dvasios, formuojame Lietuvos kariuomenę, pasiruošusią bet kurią akimirką stoti į mūšį ir ginti savo Valstybę, žemę ir istoriją. Kaip prieš 105-erius metus, taip ir dabar“, – lankydamasis Vaidoto pėstininkų batalione sakė Gynybos štabo viršininkas Mindaugas Steponavičius.
Praėjusiais metais Lietuvos kariuomenė atgaivino tarpukario tradiciją skaityti už Lietuvos laisvę žuvusių karių pavardes.
Nepriklausomybės kovomis vadinamos atsikuriančios Lietuvos valstybės gynėjų kovos su bolševikais, bermontininkais ir lenkais, siekusiais sutrukdyti Lietuvai įtvirtinti 1918 metų vasario 16 dieną paskelbtą nepriklausomybę. Jos daugiausia vyko 1919–1920 metais.
