Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
Santaros klinikų pacientei gydytojai prieš savaitę atliko mastektomiją – pašalino krūtis ir įdėjo implantus. Apie tai žino tik jos vyras, todėl ji kalba neatskleisdama tapatybės.
Ryžosi tokiai operacijai ji dėl to, kad matė kaip prieš 20 metų jos mama kankinosi ir mirė nuo krūties vėžio.
„20 metų gyveni pastovioj baimėj. Kad užčiuopi kažką, neužčiuopi“, – sako pacientė.
Norėdama sužinoti, ar jai yra rizika susirgti krūties vėžiu, moteris atliko genetinius tyrimus. Kraujo mėginys parodo, ar žmogus turi geno mutaciją, galinčią sukelti vėžį.
Angelina Jolie pavyzdys
„Tokia nuojauta buvo, kad gali būti kažkas. Ir po genetinių tyrimų man patvirtino, kad turiu BRC geną. Tikimybė iki 90 procentų yra laikui bėgant“, – teigia pacientė.
Moteris nedvejojo – iš anksto buvo nusprendusi, jei tik yra mutavusio geno nešiotoja, pirma šalins krūtis – po to, kiaušides. Pirmoji operacija praėjo sklandžiai.
Tokių profilaktinių krūtų šalinimo operacijų nustačius genų mutacijas kas savaitę vien Santaros klinikų medikai atlieka po dvi–tris.
„Kai kalbėdavom apie tai, kad galima šalinti sveiką krūtį, kad joje neišsivystytų vėžys, labai moterys keistai į mus žiūrėjo, kaip čia taip galima tokią operaciją daryt, ir čia Andželinos Džoli pavyzdys buvo labai toks visuomenę paveikęs“, – pasakoja Santaros klinikų krūtų onkochirurgė Daiva Gudavičienė.
Nuo vėžio mirė aktorės mama, senelė ir teta, o genetinis tyrimas parodė, kad dėl geno mutacijos yra 87 proc. tikimybė susirgti krūties vėžiu ir 50 proc. kiaušidžių vėžiu.
Genetinius tyrimus dėl rizikos susirgti vėžiu atlieka ir Nacionalinis vėžio institutas.
„Bendrai apie 10 procentų krūties vėžio nulemta genetiškai“, – sako vėžio instituto gydytoja genetikė Olga Liaugaudienė.
Lemia konkretus genas
Kokia tikimybė susirgti krūties vėžiu, lemia konkretus genas.
„BRC1 genas turinčius iki 80 procentų suserga iki 80 metų, tai viso gyvenimo rizika, o BRC2 60 procentų. Labai sunku pasakyti, kuri moteris bus ta, kuri susirgs, kuri ne“, – teigia gydytoja.
Jeigu specialistai nustato, kad žmogus nešioja pakitusį geną, svarbu atlikti genetinį tyrimą jo vaikams, kitiems giminaičiams.
„Jeigu yra BRC pirma mutacija, tai dažniausias laikas, kada manifestuoja krūties vėžys, yra 35–40 metų. BRC antra mutacija, pasižymi tuo, kad tie vėžiai dažnai išsivysto kažkiek vėliau, 5–10 metų vėliau“, – komentuoja Santaros klinikų krūtų onkochirurgė Daiva Gudavičienė.
Gydytojai rekomenduoja kuo anksčiau profilaktiškai šalinti krūtis, bet pagimdžius planuojamus vaikus.
„Tas sprendimas turi būti subrandintas žmogaus, pacientas turi būt kuo geriau informuotas, nes tas kelias toks jisai kartais nebūna labai trumpas ir labai lengvas“, – teigia D. Gudavičienė.
Ligonių kasos nekompensuoja
Tiesa, ne visos moterys net ir sužinojusios, kad turi geno mutaciją, apsisprendžia krūtis šalinti. O apsisprendusios jas šalinti ne visos gali tą padaryti – implantų, besioperuojančioms profilaktiškai ligonių kasos nekompensuoja. Pigiausi implantai kainuoja virš tūkstančio eurų. Nemokami implantai priklauso tik susirgusioms vėžiu.
„Operacija sumažina riziką 95 procentais, yra tikrai nemažai, čia dabar gaunas, kad žmogui pasakom, kad rizika jam yra, bet jei jis nori apsisaugot, turi susimokėt už tuos implantus. Ir gydytojui tai yra labai nesmagu“, – sako onkochirurgė.
Pernai krūtis šalino per septynis šimtus moterų, o Ligonių kasos kompensavo implantus tik kiek daugiau nei šimtui iš jų. Užpernai pašalinusių krūtis buvo šimtu mažiau. Sveikatos apsaugos ministerija aiškina, kad krūties vėžiu dar nesusirgusioms, bet dėl mutavusio geno profilaktiškai krūtis pašalinusioms moterims kompensuos implantus, kai ligonių kasos turės daugiau pinigų.
„Aktuali problema, iš tikrųjų, genetinis paveldimumas, yra be jokios abejonės, bet šiandien valstybės ištekliai neleidžia visų aptarnauti“, – teigia sveikatos apsaugos ministro patarėjas Tomas Bagdonas.
Moterys, kurios apsisprendžia krūtų nešalinti, turi reguliariai tikrintis sveikatą, kad vėžį būtų galima aptikti kuo anksčiau. Kasmet šalyje krūties vėžio diagnozę išgirsta apie 1600 moterų. Išeitų, kad vidutiniškai keturios kasdien.
Daugiau sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio virsšuje.
