Žemės ūkio ir aplinkos ministrai tvirtina, kad ir toliau nėra priežasčių visoje šalyje skelbti ekstremalią padėtį, mat nėra pavojaus žmonių gyvybei ir turtui. O jei ūkininkų žemės išdžiuvo, ragina juos pačius jas ir pasilaistyti.
Vilkaviškio rajone ūkininkaujantis Saulius Janulaitis perdžiūvusioje dirvoje ruošiasi sėti morkas ir burokėlius. Jis šį darbą atlieka jau antrą kartą šiemet, mat gegužės pradžioje prasidėjusi sausra neleido daržovėms net sudygti.
„Paprasčiausiai nesudygo, per mažai drėgmės buvo“, – sako ūkininkas.
40 hektarų plote S. Janulaitis augina ir grūdines kultūras, kopūstus, svogūnus. Ir nors dar birželis, ūkininkas mato, kad dėl anksčiau buvusių šalnų, o dabar tebesitęsiančios sausros derlius šiemet bus prastas arba brangus.
„Pagal ministro komentarus, nieko gero nebus. Technika iš naujo dirba, sėklos naujai perkamos“, – teigia S. Janulaitis.
Dėl stichinės sausros Vilkaviškio savivaldybė – viena iš 11 šalies savivaldybių, kurios šiuo metu savo teritorijoje pasiskelbė ekstremalią padėtį ir svarstys, kuo gali padėti nukentėjusiems ūkininkams.
„Į mus tiesiogiai dėl žalos atlyginimo, kompensacijos, nesikreipė, tik ministras ūkininkų prašė kreiptis į Nacionalinę mokėjimo agentūrą“, – teisinasi Vilkaviškio savivaldybės administracijos direktorius Vitas Gavėnas.
Nacionalinio krizių valdymo centro duomenimis, sausros paveiktų Lietuvos rajonų skaičius stabilizavosi, o Jurbarko, Šilalės, Tauragės rajonuose stichinė sausra jau baigėsi, liūtys sudrėkino ir miškus. Aukščiausias gaisringumo lygis, buvęs beveik visoje šalyje, dabar liko tik Šiaurės Rytų Lietuvoje. Tad visoje šalyje skelbti ekstremalią padėtį, anot aplinkos ministro, pagrindo ir toliau nėra.
„Nėra objektyvių, sausra tęsiasi Rokiškyje, Zarasuose, bet Joniškyje tiek prilijo, kad žemė patvino. Nėra galimybių įvertinti, kad visoje šalyje kritinė situacija“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Visgi meteorologai praneša, kad nepaisant pastarosiomis dienomis buvusių kritulių, sausra Lietuvoje tęsiasi. Jie sausrą toliau fiksuoja Vidurio, Šiaurės ir Vakarų Lietuvoje. Tad žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką opozicija išsikvietė į Seimą pasiaiškinti, kodėl šis nesiruošia skelbti visoje šalyje ekstremalios padėties ir iš biudžeto nedalina nukentėjusiems ūkininkams paramos.
„Kaip bus sprendžiami klausimai su žemės ūkiu? Javų derlius bus mažesnis, rapsų, nebus žolės, ką darys pieno sektorius?“, – teiraujasi frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Laima Nagienė.
Ministras Kęstutis Navickas atšauna, kad dėl klimato kaitos ūkininkavimui iššūkių nemažės ir primena, kad apdraudusiems pasėlius ūkininkams vyriausybė kompensuos 70 proc. draudimo įmokų. Ekstremalią padėtį vyriausybė, anot jo, visoje Lietuvoje skelbtų tik tuo atveju, jei iškiltų pavojus žmonių gyvybėms ir turtui.
„Ūkininkams sukurtas pasėlių draudimo mechanizmas, valstybė jį kompensuoja, rizika dalinamės, ūkininkai priima sprendimus dėl rizikos pasidalinimo“, – teigia žemės ūkio ministras.
„Visa visuomenė negali atsakyti už gamtą, sektoriui, kuris dirba su gamta, reikia kurti savo draudimo fondus, draustis, investuoti į laistymo technologijas. Tik taip įmanoma pasisaugoti“, – sako S. Gentvilas.
Tokie ministrų žodžiai opozicijos atstovus piktina.
„Nereikia tyčiotis, jei sausra yra, ji visur. Reikia paskelbti ekstremalią situaciją, tik paskelbus žemdirbiai bent bus atleisti nuo įsipareigojimų nevykdymo“, – pabrėžia Seimo narys, valstietis Valius Ąžuolas.
„Jei būtų paskelbta ekstremali situacija dėl sausros, būtų lengvatinės paskolos. Dabar ūkininkai pastatyti į labai keblią situaciją, tik laiko klausimas, kada prasidės bankrotai“, – teigia frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Kęstutis Mažeika.
Nuo sausros nukentėjusiems ūkininkams Žemės ūkio ministerija žada tik palengvinti sąlygas numatytai europinei paramai gauti ir neskirti baudų už neįvykdytus derliaus kiekius. Anot ministerijos, Europos Komisija gali nebent padidinti tiesioginių išmokų avansus, leisti ganyti gyvulius ir ruošti pašarus ūkininkavimui neskirtuose plotuose.
Daugiau detalių ieškokite TV3 žinių reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
