Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimato ir tyrimų skyriaus vyriausioji klimatologė dr. Viktorija Mačiulytė „Rinkos aikštei“ sakė, kad klimato kaita lemia tai, jog „normalaus“ oro, temperatūrų ribos stipriai plečiasi. Kas nebuvo įprasta prieš dešimtmetį, dabar jau yra kone laikoma norma.
„Klimato kaita vyksta iš tiesų, ir paskutinius 10–15 metų matosi gana ryškūs pokyčiai. Žiemos metu gal labiau matosi, kai ir to sniego jau nebe tiek daug turime, ir šalčio tokio stipraus nebesulaukiame.
Tačiau ir mūsų vasaros pasižymi tuo, kad mėnesiai šyla, karščio bangos tampa įprastos. Ir anksčiau jų pasitaikydavo, tačiau dabar dėl klimato kaitos jos pasitaiko vis dažniau ir yra vis stipresnės.
Tas klimato ruožas, oro sąlygos „nuo… iki“ kasmet vis pasistumia į priekį, nes nuolat sumušami atskirų mėnesių, atskirų stočių rekordai“, – sakė specialistė.
Dotnuvoje sumušti trys rekordai
Specialistė sakė, kad ir šią vasarą buvo sumuštas ne vienas šilumos rekordas. Liepos 7 dieną Druskininkuose fiksuotas šalies karščio rekordas – 34,9 laipsnio kaitros. Na, o Dotnuvos meteorologijos stotyje fiksuoti jau trys karščio rekordai.
„Birželio 27 ir 28 paromis buvo fiksuoti karščio rekordai. Taip pat ir liepos 12 dieną, kai temperatūra pasiekė 33,2 laipsnio.
Prieš tai rekordas buvo 2006 metų liepos 12 dieną, kai karštis pasiekė 33 laipsnius“, – sakė V. Mačiulytė.
Klimatologė pridūrė, kad kai temperatūra pasiekia 30 laipsnių karščio, sumušti rekordus ar šiaip, ar taip yra sunku, tačiau, panašu, kad kuo toliau, tuo dažniau ir tokie sunkūs rekordai bus įveikiami.
„Liepos mėnesį rekordą pagerinti yra sudėtinga. Kai rekordas yra per 30 laipsnių karščio, temperatūra kyla sunkiai.
Tačiau mes tų rekordų turime nuolat.
Iš tiesų tai rekordai nebėra jokie išskirtiniai – jų sulaukti jau yra visiškai įprastas dalykas“, – sako V. Mačiulytė.
Po karščio laukia audros – ne mitas, o realybė
Tikrai visi yra girdėję pasakymą, kad po karščių reikia laukti audros. Kuo karščiai ilgesni ir stipresni, tuo ir audra esą bus baisesnė.
Klimatologė sako, kad tokiuose žodžiuose iš tiesų yra tiesos. Štai ir Lietuvoje, vyraujant tvankiems orams, vienos audros vos išvengėme – ji visą savo galią parodė Lenkijoje. Tačiau būta ir kitų, vietinių audrų.
„Audra, kurios laukėme ir Lietuvoje, bet kuri mus aplenkė ir nusiaubė Lenkiją, keliavo per nemažą dalį Europos, jos formavimasis labai priklausė nuo karščių.
Karštis ir šiluma duoda daug energijos, vyksta gerokai intensyvesnė konvekcija.
Pasakymas, kad po didelių karščių reikia laukti audros, yra gana logiškas.
Didelės audros keliauja per keletą valstybių, o kai kurios audros dėl didelio karščio formuojasi šalies, vienos teritorijos viduje“, – aiškino klimatologė.
Ekstremalumų neplanuojama, drėgmės pakaks
Ne taip jau seniai Lietuvoje buvo labai sausos vasaros. Išplikusi žolė, anksčiau laiko nurudę medžiai, draudimas net eiti į mišką dėl milžiniško gaisro pavojaus – tokia yra vasaros be lietaus kaina.
Tačiau šiemet drėgmės netrūksta.
„Labai viskas priklauso nuo meteorologinių sąlygų. Paskutinius gerus penkerius metus buvo daug sausrų. Būdavo nebūtinai net labai karšta, tačiau sausa ir šilta, ilgai nelyja, drėgmė išgaruoja.
Bet bent jau šiemet turime kritulių daug, turėjome ir audrų, kartu yra ir labai karšta. Išeina, kad esame kaip drėgnoje pirtyje.
Tai bent jau dabar aplinka nėra perdžiūvusi, sausros nenusimato“, – kalbėjo pašnekovė.
Ji pridūrė, kad sudarytoje ilgalaikėje keturių savaičių orų prognozėje matyti, kad didelių ekstremalumų oruose nenusimato, o ir drėgmės gali būti daugiau nei įprastai.
