Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, šiemet sausio–spalio mėnesiais Lietuvoje registruotas 591 susirgimas šia liga, kai 2022 metais tokių atveju buvo 575.
Vis tik paklausta, kodėl niežų atvejų per metus padaugėjo, NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Milda Žygutienė situacijos nebuvo linkusi labai dramatizuoti.
„Ligoms būdinga, kad jų vienais metais daugiau, kitais – mažiau. Niežai yra ta liga, kur dažniausiai pasireiškia rudenį ir žiemą. Paskutinių mėnesių įvykiai ir padidino tą sergamumą“, – „Žinių radijui“ komentavo ji.
Susirgti gali bet kuris
Specialistė priminė, kad niežais gali užsikrėsti bet kas, jai atsparumo niekas neturi, taigi serga tiek maži, tiek suaugę, tiek vyresnio amžiaus žmonės.
„Imuniteto šiai ligai nėra. Kiek kartų užsikrėsime, tiek kartų ir sirgsime“, – konstatavo M. Žygutienė.
Ji pasakojo, kad niežus sukelia gyva erkutė, ji yra labai smulki, gyvena viršutiniame odos sluoksnyje.
„Imuniteto šiai ligai nėra. Kiek kartų užsikrėsime, tiek kartų ir sirgsime“, – sakė M. Žygutienė.
„Patekusi ant odos erkutė graužiasi į odą, maždaug į 1,5 cm ilgio kanalėlį. Ten gyvendama ji atlieka visas gyvybines funkcijas – ir maitinasi, ir tuštinasi, ir deda kiaušinėlius, tas judėjimas ir sukelia didžiulį niežėjimą“, – aiškino NVSC specialistė.
Kaip dorotis su niežais?
Nors pojūčiai užsikrėtus niežais ir labai nemalonūs, gydymas nėra sudėtingas, tik svarbu, kad tą vienu metu darytų visi užsikrėtusieji.
„Kreipiantis į gydytojus tai galima susitvarkyti pakankamai greitai, nes panaudojus išorinius vaistus per 24 valandas sunaikinama tiek erkutė, tiek visos kitos jos vystymosi stadijos. Tik reikėtų atkreipti dėmesį, kadangi erkutė plinta glaudaus kontakto metu, retas atvejis, kad kartu šeimoje gyvenantys nariai ar šalia būdami asmenys neužsikrėstų.
Tuomet visus gydyti reikėtų vienu metu, kitaip gali susidaryti uždaras ratas, kad vienas gydosi, galbūt kitas tą daro po paros, bet jis vis dar yra užkrečiamas. Kitas dalykas, kad erkutę reikėtų pašalinti ir nuo aplinkos daiktų, pirmiausia, ką žmonės liečia rankomis ar jais naudojasi kitais būdais“, – komentavo M. Žygutienė.
Ji pabrėžė, kad visi asmens higienos daiktai, patalynė, rankšluostis turi būti individualūs, visus tokius dalykus reikia skalbti ir džiovinti ne mažesnėje kaip 60 laipsnių temperatūroje, mat tai veikia žudančiai:
„Daiktus, kurių negalima termiškai apdoroti, tiesiog siūloma sudėti į polietiletinius maišus, užrišti ir palaikyti negyvenamoje patalpoje mažiausiai 3–4 paras. Per tiek laiko erkutė, būdama be šeimininko, tai yra žmogaus, ilgiau neišgyvena.“
Taip pat reikėtų valyti rankenas, kėdžių turėklus, klozeto dangtis gali kartais tapti tuo daiktu, per kur plinta erkutė. Jei žmogus serga, neturėtų eiti į darbą. „Bet gydymas tetrunka vieną parą, tad po tiek laiko žmogui jau galima socialiai aktyviai gyventi“, – sakė NVSC specialistė.
Kuriose vietose išberia dažniausiai?
Paklausta, kaip reikėtų atskirti šią parazitinę ligą, M. Žygutienė patarė pirmiausia kreiptis į medikus.
„Atskirti niežus nuo kokios alerginės reakcijos padeda tai, kad yra labai intensyvus niežėjimas ir jis labiausiai pasireiškia vakare, žmogui atsigulus į lovą, mat kūnui sušilus erkutė suaktyvėja. Ir tas niežėjimas kartais darosi nepakeliamas, pradeda net trukdyti poilsiui.
Bet kokiu atveju, ar tai būtų alergija, ar niežai, reikia kreiptis į gydytoją, kuris ir nustatys, kokia yra priežastis. Niežų bėrimas yra specifinis, pačiam žmogui gali būti sudėtinga tai atskirti, bet specialistai tikrai tą mato“, – kalbėjo ji.
Kuriose kūno vietose dažniausiai pasireiškia niežai? „Jei kalbame apie suaugusį žmogų, tai gali būti tarpupirščiai, sėdmenys, pakinkliai, alkūnių sulenkiamosios dalys, moterims – aplink krūtis, vyrams – lytinės zonos srityje, – ten, kur yra plonesnė oda.
Kalbant apie vaikus, yra pažeidžiamas visus jų kūnas, suaugusiesiems plaukuotoje galvos dalyje bėrimų paprastai nebūna, o vaikams gali būti ir ten“, – nurodė M. Žygutienė.
