Kaip trečiadienį pranešė prokuratūra, ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl labai sunkių nusikaltimų – organizuotos teroristinės grupės veiklos ir teroro aktų.
Prokuratūra pranešime nenurodė, kiek asmenų sulaikyta Lietuvoje ar kitose valstybėse. BNS šios informacijos ji taip pat nepatikslino.
Šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje įtarimai dėl nurodytų nusikalstamų veikų organizavimo ir įvykdymo iš viso pareikšti 15 įtariamųjų – Rusijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Ukrainos piliečiams.
Teisėsauga nustatė, kad pernai liepos 19-ąją Lietuvos pilietis A. Š., gimęs 1973 metais, veikdamas kartu su bendrininkais, pasinaudojo „DHL“ bei „DPD“ bendrovių tarptautinių siuntų pristatymo ir transportavimo paslaugomis ir iš Vilniaus į įvairias Europos valstybes išsiuntė keturias siuntas su savadarbiais sprogstamaisiais-padegamaisiais užtaisais.
Dvi iš šių siuntų buvo adresuotos ir „DHL“ krovininiais lėktuvais išsiųstos į Jungtinę Karalystę, kitos dvi – adresuotos ir išsiųstos į Lenkiją „DPD“ krovininiais vilkikais.
Susiję su „Ikea“ padegimu
Kaip praneša prokuratūra, praėjusių metų liepos 20-ąją pirmoji siunta, veikiama iš anksto užprogramuoto elektroninio laikmačio, detonavo ir užsidegė Vokietijos miesto Leipcigo oro uoste prieš pat krovinio pakrovimą į jungiamojo skrydžio Vilnius–Leipcigas–Jungtinė Karalystė „DHL“ krovininį lėktuvą.
Kitą dieną antroji siunta detonavo ir užsidegė „DPD“ krovininiame vilkike, važiavusiame per Lenkiją.
Dar dieną vėliau trečioji siunta detonavo ir užsidegė Jungtinėje Karalystėje, Birmingeme esančiame „DHL“ sandėlyje.
Ketvirtoji siunta, gabenta „DPD“ kroviniu sausumos transportu Lenkijoje, neužsidegė sugedus techniniam įtaisui, dėl ko neįvyko sprogstamojo užtaiso detonavimas.
Tyrimo metu nustatyta, kad savadarbiai sprogstamieji užtaisai buvo valdomi elektroniniais laikmačiais, paslėptais masažinėse pagalvėlėse, o papildomi degiųjų medžiagų mišiniai, skirti sustiprinti padegamąjį poveikį – higienos ir kosmetikos priemonių tūtelėse.
Pasak prokuratūros, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad nurodytus nusikaltimus organizavo ir jų įgyvendinimą koordinavo Rusijos piliečiai, siejami ir turintys ryšių su Rusijos karinėmis žvalgybos tarnybomis.
Teisėsauga pažymi, kad keli nusikaltimų įvykdymo koordinatoriai taip pat yra tiesiogiai susiję su bandymu įvykdyti teroro aktą pernai gegužę Vilniuje, kuomet buvo padegtas prekybos centras „Ikea“.
Tai Ukrainos pilietis Danilas Gromovas, gimęs 1988 metais, kuris taip pat naudojasi Rusijos piliečio Jaroslavo Mikhailovo asmens tapatybės duomenimis, bei Tomas Dovganas Stabačinskas, gimęs 1971 metas, turintis ir Lietuvos, ir Rusijos pilietybes.
Jiems dviem ir kitam įtariamajam – 1962 metais gimusiam Andrejui Baburovui – paskelbtos tarptautinės paieškos.
Atlikta daugiau nei 30 kratų
Nustatyta, kad organizuojant ir rengiantis įvykdyti teroro aktus, atskiroms užduotims buvo pasitelkiami ir kiti Lietuvos, Rusijos, Latvijos, Estijos, Ukrainos piliečiai, kurie tuo tikslu buvo ieškomi pasinaudojant pažintimis, verbuojant ir palaikant ryšį per „Telegram“ programą bei siūlant atlygį ir atsiskaitant kriptovaliuta.
„Nustatyta, kad minėti asmenys veikė organizuotai, laikydamiesi itin griežtos konspiracijos, išskaidydami atskiras užduotis, tokias kaip siuntų ir padegamųjų medžiagų gabenimas, jų perdavimas kitiems, slėpimas specialiai parengtose slėptuvėse ar kitose vietose, padegamųjų užtaisų aktyvavimas bei kitas, skirtingiems, dažniausiai – tarpusavyje nesusijusiems, vykdytojams ir jų grandinėms“, – rašoma pranešime.
Tyrimo metu Lietuvoje, Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje buvo atlikta daugiau nei 30 kratų.
Pasak teisėsaugos, tyrimo metu iš neteisėtos apyvartos taip pat buvo išimtos sprogstamosios medžiagos, kurios buvo paslėptos konservuoto maisto skardinėse ir parengtos panaudoti, o taip pat ir jų detonatoriai.
Dalis rastų sprogstamųjų užtaisų buvo pagaminti taip, kad sprogimo efektas būtų stipresnis tam tikra kryptimi, sprogstamųjų medžiagų gamybai naudotas heksogenas.
Remiantis turimais duomenimis, kaip įtariama, iš neteisėtos apyvartos išimti sprogstamieji užtaisai galėjo būti panaudoti kitų teroro aktų planavimui ir įgyvendinimui.
Už teroristinės grupės kūrimą ir veiklą pagal Baudžiamąjį kodeksą gresia laisvės atėmimo bausmė nuo penkerių metų iki gyvos galvos, už teroro aktą – laisvės atėmimo bausmė iki dešimties metų.
Tyrimą kontroliuoja Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras.
Skelbiama, kad šiai tyrimui Eurojuste buvo įkurta jungtinė tyrimo grupė. Šioje tarptautinėje tyrimo grupėje bendradarbiauja Lietuvos, Lenkijos, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Nyderlandų, Latvijos, Estijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados teisėsaugos ir žvalgybos institucijų pareigūnai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
