Pastarųjų 14 dienų sergamumas koronavirusine infekcija 100 tūkst. gyventojų siekia 250.3 atvejo.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 199 tūkst. 145 žmonės.
Statistiškai pasveiko ir šiuo metu yra gyvi 184 tūkst. 785 žmonės, deklaruota – 138 tūkst. 999 pasveikusieji. Statistiškai šiuo metu serga 7480 žmonės, deklaruotas sergančiųjų skaičius siekia 53 tūkst. 266.
Deklaruotu sergančiuoju Statistikos departamentas laiko asmenį, kuriam buvo patvirtintas ligos atvejis ir ligos pabaiga nepatvirtinta gydytojo. Statistinis sergantysis yra asmuo, kuriam liga patvirtinta per pastarąsias 28 dienas. Praėjus šiam terminui, žmogus laikomas statistiškai pasveikusiu.
Anot departamento, statistinių sergančiųjų rodiklis gali būti tikslesnis vertinant populiacijos sergamumą, nes tarp deklaruotų sergančiųjų gali būti atvejų, kai asmuo jau nebeserga, bet šeimos gydytojas nėra patvirtinęs ligos pabaigos.
Kaip ir kada įvyksta COVID-19 infekcija:
Praėjusią parą šalyje atlikti 4827 molekuliniai (PGR) tyrimai dėl įtariamo koronaviruso, iš viso nuo pandemijos pradžios jų atlikta 2 mln. 88 tūkst. 100.
Be to, per parą atlikta 122 antigeno tyrimai. Iš viso jų atlikta 32 tūkst. 778.
Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 7 procentus.
Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3244 žmonės. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejamos 6481 mirtys.
Pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze šeštadienį paskiepyta 611 žmonių, antrąja – 29 gyventojai. Iš viso šalyje paskiepyta 163 tūkst. 566 žmonės, abiem dozėmis – 73 tūkst. 27 asmenys.
Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 70 – 89 metų žmonės
Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė devyni žmonės, jiems buvo nuo 70 iki 89-erių metų.
Keturi mirusieji priklausė 70–79 metų amžiaus grupei, penki mirusieji priklausė 80–89 metų amžiaus grupei.
Visi šie žmonės mirė ligoninėse.
Ligoninėse šiuo metu gydomi 957 COVID-19 pacientai, iš jų 85 – reanimacijoje
Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydomi 957 COVID-19 pacientai, 85 iš jų – reanimacijoje.
Deguonis papildomai tiekiamas 795 ligoniams, 47 pacientams taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
Per parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyti 88 žmonės.
Pasikeitė kaukių dėvėjimo tvarka
Nuo ketvirtadienio, vasario 25 dienos, įsigalioja su kaukėmis ir gyventojų judėjimu susiję karantino pakeitimai. Nuo šiandienos gyventojams atvirose erdvėse neprivalomos apsauginės kaukės, jei aplink nėra žmonių. Taip pat gyventojai gali laisvai judėti tarp visų žiedinių savivaldybių.
Trečiadienį posėdžiavusi Vyriausybė pratęsė karantiną iki kovo 31 dienos 24 val.
Nuo šiol bus galima nedėvėti kaukių atvirose vietose, kai išlaikomas bent dviejų metrų atstumas tarp asmenų, išskyrus šeimos narius. Kaukių dėvėjimo uždarose vietose reikalavimai nesikeičia.
Gydytojas pataria, kaip dėvėti kaukę:
Taip pat judėjimo ribojimas pratęstas iki kovo 15 dienos imtinai. Tačiau gyventojams leidžiama judėti tarp žiedinių savivaldybių – kai asmenys, gyvenantys besiribojančiose Alytaus miesto ir rajono, Kauno miesto ir rajono, Klaipėdos miesto ir rajono, Panevėžio miesto ir rajono, Šiaulių miesto ir rajono, Vilniaus miesto ir rajono savivaldybėse, juda tarp nurodytų besiribojančių savivaldybių.
„Sprendimas dėl judėjimo tarp savivaldybių buvo modifikuotas. Numatyta, kad bendras apribojimas galios iki kovo vidurio. Nuo rytojaus negalios apribojimai keliauti tarp žiedo ir žiedo viduryje esančių savivaldybių. Visų, ne tik mažųjų“, – trečiadienį žurnalistams kalbėjo premjerė Ingrida Šimonytė.
Policija iki kovo vidurio riboja asmenų judėjimą tarp savivaldybių. Tiesa, numatomos kelios išimtys. Tarp jų – kai vykstama į tarptautinius keleivių maršrutus aptarnaujančius oro, jūrų uostus, autobusų stotis ar iš jų, į savo gyvenamosios vietos savivaldybę dėl artimųjų giminaičių mirties.
Taip pat nedraudžiama keliauti atlikti darbo, kai darbo vieta yra kitoje savivaldybėje, dėl sveikatos priežiūros paslaugų, dėl kitų objektyviai pagrįstų neatidėliotinų priežasčių, kai vykti į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę neišvengiamai būtina.
Ribojimas netaikomas ir asmenims, vykstantiems į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę, kurioje turi nekilnojamojo turto.
Taip pat iš vienos savivaldybės į kitą leidžiama judėti vieno „socialinio burbulo“ nariams. Tai reiškia, kad dvi šeimos arba du namų ūkiai gali bendrauti, jei viename iš jų yra ne daugiau kaip vienas suaugęs asmuo (kartu su nepilnamečiais vaikais) arba nuolatinės priežiūros ir slaugos reikalaujantis asmuo.
