Anksčiau naujienų portalas tv3.lt skelbė, kiek maždaug kainuoja vestuvės Lietuvoje. Renginių ir vestuvių planuotoja, „Atwedding.lt“ įkūrėja Agata Tomaševskaja nurodė, kad kai kurios poros planuoja šventę už 20 tūkst. eurų su 60 svečių, kitos išleidžia ir 90 tūkst. eurų, kviesdamos vos 30 artimiausių žmonių.
Prekės ženklo „Wedding Stories LT“ įkūrėja, vestuvių planuotoja Živilė Bugailiškytė skaičiavo, kad šiemet mažiausia vestuvių šventei skirta suma siekė apie 15 tūkst. eurų, didžiausia – 45 tūkst. eurų. O tiek gali kainuoti dviejų kambarių butas, pavyzdžiui, Prienuose.
Dabar kalbinta vestuvių planuotoja Dovilė Ciūnienė pasakojo, kad vestuvių planavimo kaina labai priklauso nuo planuotojo patirties, profesionalumo ir šventės dydžio, ji gali svyruoti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų vien už organizavimą ir koordinavimą.
„Kaina labai priklauso nuo planuotojų: jų patirties, profesionalumo, darbo metų. Kainos rinkoje svyruoja: nuo 500–600 eurų iki 1 000 ar net 2 000–2 500 eurų. O kai kurie ima ir apie 4 500 eurų.
Tai – tik už organizavimą, t. y. planavimą ir koordinavimą. Žinoma, daug kas priklauso ir nuo šventės dydžio, apimties. Yra daug dedamųjų dalių“, – kalbėjo ji.
Pagrindinės išlaidų kategorijos vestuvėms
Pasak specialistės, svarbiausios vestuvių išlaidų kategorijos – šventės vieta, maistas ir gėrimai, o papildomai pasirenkami paslaugų teikėjai – koordinatorius, fotografas, dekoratorius, muzikantai – priklauso nuo poros norų ir biudžeto prioritetų.
„Pagrindinės išlaidos tai šventės vieta, maistas, gėrimai. Jei jaunieji nori, galima samdyti vedėją, bet vis dažniau pasirenkama šventė su koordinatoriumi be vedėjo.
Patogu, kai yra koordinatorius. Tuomet galima pinigus skirti, pavyzdžiui, gyvo garso grupei. Tai jau būtų linksmoji programos dalis.
Taip pat svarbūs fotografas, videografas, dekoras, floristika ir, žinoma, jaunųjų įvaizdis. Smulkesnės išlaidos – civilinė metrikacija ar bažnyčia“, – akcentavo pašnekovė.
Kiek vidutiniškai kainuoja šventės vieta?
Kaip teigė D. Ciūnienė, vestuvių šventės kaina labai priklauso nuo svečių skaičiaus ir nakvynės poreikio, o šventės vietos pasirinkimas – su ar be apgyvendinimo – taip pat daro didelę įtaką galutinėms išlaidoms.
„Labai priklauso nuo žmonių skaičiaus, ar reikia nakvynės, ar ne. Diapazonas didelis. Daug lemia, ar vieta siūlo nakvynę, ar reikia ją papildomai užsakyti. Populiaru daryti šventę restorane, ir be nakvynės“, – pasidalino mintimis jis.
Apskritai, kaip ji dalijosi, labai sudėtinga tiksliai įvardyti, kiek jauniesiems kainuoja vestuvės, kadangi diapazonas didelis dėl skirtingai gyvenančių žmonių. Viskas priklauso nuo svečių skaičiaus, šventės vietos – ar tai restoranas, vila, dvaras ir panašiai.
Vestuvių planuotoja komentavo, kad nors egzistuoja vestuvių mados, poroms svarbiausia rinktis tai, kas atspindi jų asmenybes, todėl populiarėja laisvesnio stiliaus, festivalio tipo ir humanistinės ceremonijos, o dekore vyrauja įvairūs stiliai – nuo minimalizmo iki kūrybingų sprendimų, derinamų prie šventės vietos.
„Tendencijos egzistuoja, bet visada raginame jauniesiems rinktis tai, kas jiems patinka. Svarbiausia, kad šventė būtų apie juos, atskleistų jų asmenybes, o ne tiesiog kopijuotų kitų idėjas. Dekoras turėtų derėti prie šventės vietos. Pavyzdžiui, „rustic“ stilius ne visur tinka.
Populiarėja festivalio tipo vestuvės – daugiau laisvės, daugiau lauko erdvių. Aišku, rizikuojama dėl lietuviško oro, bet vis daugiau porų renkasi ceremonijas kieme, ypatingai humanistines.
Šventė tampa prasmingesnė, ypač jei pora nelanko bažnyčios. Humanistinė santuoka tampa vis populiaresnė. Dekoro srityje pastebimos įvairios kryptys – nuo minimalizmo iki kūrybiškų, netikėtų sprendimų“, – kalbėjo ji.
Specialistės nuomone, iš tradicinių vestuvių papročių vis dar dažnai išlieka šeimos židinio perdavimas, o pasitikimas su duona ir druska tampa retesnis, nors kai kuriose žmonių grupėse vis dar išlieka populiarus.
„Šeimos židinys yra tikrai išlikęs. Jis dažnai naudojamas, kai tėvai sveikina jaunuosius. Duona su druska pasitikimas yra jau retesnis [gestas], bet tam tikrose žmonių grupėse vis dar išlieka populiarus“, – sakė pašnekovė.
Vestuvės vis dažniau rengiamos lauke, pavyzdžiui, namų kieme
D. Ciūnienė atkreipia dėmesį, kad vis dažniau vestuvės rengiamos kieme ar netikėtose vietose, kur šventinę atmosferą kuria audiniai ir apšvietimas, o lietuvių kūrybiškumas dekoro srityje išsiskiria net tarptautiniu mastu.
„Populiarėja noras švęsti kieme. Dekoro srityje atėjo daug medžiagiškumo – įvairūs audiniai, kurių pagalba kuriamos erdvės. Dažnai pasirenkamos netikėtos vietos, kurios apšvietimu ir audiniais visiškai pakeičiamos, sukuriama ypatinga šventės nuotaika.
Lietuviai tikrai daug pasiekę šioje srityje – kai kuriais atvejais kitos šalys galėtų net pasimokyti iš mūsų“, – pabrėžė ji.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
