Lietuviai pavargo nuo reformų: jei tik patektų greičiau, vyktų gydytis ir į užsienį

Apklausa taip pat atskleidė, jog gyventojai neigiamai vertina daugelį šalyje planuojamų pokyčių sveikatos sistemoje.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Žinia Lietuvos tėvams: vaikams ši paslauga – kompensuojama

Nauji faktai šokiruoja: vis daugiau žmonių net susirgę nesikreipia į gydytojus

Eilėse pas gydytojus žmonės laukia pusę metų ir metus: „Nusiunti žmogų ir nežinai, kada jis grįš“

Tai, jog svarstytų galimybę kreiptis į gydymo įstaigas kitose ES šalyse, jei ten paslaugas galėtų gauti greičiau nei Lietuvoje ir jos būtų pilnai kompensuojamos tų valstybių gydymo įstaigose, tiek privačiose, tiek valstybinėse, tyrime nurodė 57 proc. šalies gyventojų. Šią nuomonę dažniau išreiškė aukštesnio išsilavinimo gyventojai. Šios galimybės nesvarstytų 27 proc., o 16 proc. apklaustųjų nurodė nuomonės neturintys, rašoma pranešime spaudai.

Bijo, kad sumažins galimybę rinktis gydytoją

Duomenys rodo, kad 51 proc. gyventojų mano, jog planuojami Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pokyčiai pablogins ir sveikatos priežiūros paslaugų kokybę šalyje. Tą dažniau už kitus nurodė moterys ir aukščiausio išsilavinimo asmenys. 15 proc. manymu, šie pokyčiai sveikatos priežiūros paslaugų kokybę padidins. Tuo tarpu 22 proc. tyrimo dalyvių, iš kurių didžioji dalis vyrai, nurodė, kad permainos tam neturės jokio poveikio, dar 12 proc. savo nuomonės neišreiškė.

Didžioji dauguma – 58 proc. – mano, kad sveikatos apsaugos reforma sumažins pacientų galimybę rinktis gydytoją, gydymo įstaigą (tiek viešąją, tiek privačią) bei sveikatos priežiūros paslaugas. Šią nuomonę daugiausiai nurodė moterys ir aukščiausio išsilavinimo šalies gyventojai. 18 proc. gyventojų teigia, kad SAM siūlomi pokyčiai šią galimybę padidins, dažniau už kitus tą nurodė rajonų centrų gyventojai. 13 proc. teigė, kad pokyčiai jokios įtakos tam neturės. Nuomonės šiuo aspektu nenurodė 11 proc. gyventojų.

Daugiau nei pusės – 55 proc. – nuomone, planuojamais pokyčiais sveikatos apsaugos sistemoje bus apsunkinta pacientų teisė gauti valstybės kompensuojamas paslaugas pasirinktoje viešoje ar privačioje gydymo įstaigoje. Tai dažniau nurodė moterys, aukščiausio išsilavinimo ir didesnes pajamas gaunantys asmenys. Penktadalis (21 proc.) gyventojų, kurių didžioji dalis rajonų centrų gyventojai, teigė priešingai. 14 proc. tyrimo dalyvių manymu, tai neturės jokio galimo poveikio, o 10 proc. – savo pozicijos neišreiškė.

Mano, kad padidins eiles gydymo įstaigose

Tyrimo duomenimis, daugiau nei keturi iš dešimties (41 proc.) asmenų, kurių didžioji dalis – moterys, aukščiausio išsilavinimo, didesnių pajamų, didmiesčių ir rajonų centrų gyventojai, mano, kad SAM reforma padidins eiles gydymo įstaigose. Tuo tarpu 25 proc. teigė priešingai, o 22 proc. apklausos dalyvių, kurių dauguma vyrai, manymu, pokyčiai jokio poveikio nedarys. 12 proc. savo nuomonės šiuo aspektu nenurodė.

Tyrimas taip pat atskleidė, kad 41 proc. gyventojų mano, jog SAM siūlomos reformos paskatins ir nelegalius atsiskaitymus bei korupciją sveikatos priežiūros sektoriuje, o priešingą nuomonę išreiškė kas penktas gyventojas (20 proc.).

Pusė (52 proc.) gyventojų, iš kurių didžioji dalis aukščiausio išsilavinimo ir didesnes pajamas gaunantys gyventojai, teigia, kad siūlomi pokyčiai pablogins galimybes gauti personalizuotas, individualius paciento poreikius bei lūkesčius atitinkančias sveikatos priežiūros paslaugas. Priešingą nuomonę nurodė mažuma – 14 proc. tyrimo dalyvių.

Dauguma (63 proc.) gyvenančių šalyje asmenų teigimu, SAM veiksmai sumažins ir pasitikėjimą sveikatos priežiūros sistema. Didžioji dalis jų – moterys, 26-45 metų asmenys, aukštesnio išsilavinimo ir kaimo vietovių gyventojai. Tuo tarpu 13 proc. asmenų mano priešingai.

Rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter research“ internetinę gyventojų apklausą vykdė šių metų birželio 27 – liepos 4 dienomis. Jos metu buvo apklausti 1028, nuo 18 iki 80 metų amžiaus Lietuvos gyventojai.