Viena „Facebook“ vartotoja aferistų veiklą viešinančioje grupėje teiraujasi, ar neįprastas jai žinute adresuotas prašymas – bandymas apgauti.
Paprastas prašymas „pagelbėti“
„Na nežinau, ar čia bandė apgauti, ar ne. Bet puslapis, užsiimantis prekyba, rašo tokias žinutes. Na tikrai nepatarčiau iš jų ką nors pirkti. P.S mane užblokavo“, - „Facebook“ rašė mergina, gavusi keistas žinutes.
Mergina sulaukė žinutės nuo verslo paskyros „Facebook“ su prašymu šiek tiek padėti. Kaip rašo pagalbos prašytojas, „Facebook“ neva reikia patvirtinti telefono numerį, bet jo numerio esą nepriima, todėl prašo merginos jos numerio.
Tokiu atveju mergina gautų šešių skaitmenų kodą, kurį turėtų nurodyti pagalbos prašytojui ir jis taip patvirtintų anketą.
Vis tik mergina nepasimetė ir suprato, kad čia greičiausiai rezgama suktybė, todėl savo numerio nurodyti nesutiko.
Po merginos įrašu grupėje komentatoriai greitai išsiaiškino, kad tai tikrai buvo būdas apsukti. Pasirodo, jei mergina būtų sukčiui padiktavusi į telefoną gautus šešis skaitmenis, jis turėtų prieigą prie jos anketos ir ją greičiausiai panaudotų teigiamiems atsiliepimams apie savo verslą rašyti.
Sukčiavimo schemos vis tobulėja
Nors komunikacijos specialistas Tomas Petryla apie šią konkrečią schemą nebuvo girdėjęs, jis nesistebi, kad modernėjant technologijoms tobulėja ir sukčių išmonė.
„Tokių schemų įvairiausių ir anksčiau būdavo, tik, aišku, šiais laikais viskas paremta technologijomis. Anksčiau skambinimai būdavo, giminių avarijos, po to buvo situacijos, kai apsimesdavo, kad skambina iš banko, kad pavogti duomenys ir reikia pasakyti prisijungimus“, - tv3.lt sakė T. Petryla.
Jei negalite identifikuoti, kas iš jūsų internete ar telefonu prašo „pagelbėti“, jei to žmogaus nepažįstate, nesutikite su prašymais nurodyti savo duomenis, pataria T. Petryla.
Taip pat svarbu internete neviešinti savo adreso arba planuojamų atostogų datos, nes taip leisite vagiams žinoti, kada jūsų nebus namie.
„Kad iškeliauji, nesi namuose, kad namai lieka tušti, savo adreso kėlimas, fotografavimasis prie savo namo... Tai labai aktualu mūsų lietuviškoms žvaigždėms adreso viešinimas, nes tikrai po to atsiranda įvairių žmonių su įvairiais tikslais, kurie gali susirasti, kur tu gyveni“, - patarė T. Petryla.
Apie „Facebook“ siaučiančius sukčius galite pranešti tiesiogiai „Facebook“ arba policijai.
6 patarimai, kaip internete jaustis saugiau
Žemiau T. Petryla pateikia šešis patarimus, kaip užsitikrinti savo saugumą internete.
Asmeninė informacija
Skelbkite tik tiek savo asmeninės informacijos savo paskyrose, kiek tikrai reikia. Juk socialinio tinklo paskyroje turbūt nebūtina viešai nurodyti savo el. paštą, telefono numerį ar kitus asmeninius duomenis.
Privatumo nustatymai
Vienas svarbiausių dalykų, tai nusistatyti savo privatumą, kad žmonės, kurie nėra jūsų draugų rate, nematytų jūsų skelbiamos informacijos.
Kritiškas požiūris į bendravimą
Geriausia virtualioje erdvėje nebendrauti su nepažįstamais. Tačiau, jeigu vis dėlto bendraujate su nepažįstamu asmeniu, tai visada gerai pagalvokite, ar į visus to žmogaus prašymus reikia atsakyti. Niekada tokiam žmogui nesiųskite savo nuotraukų, vaizdo įrašų ar kokios kitos asmeninės informacijos, kur gyvenate, dirbate ar pan.
Atsargiai siųskitės įvairius failus
Būkite budrus parsisiųsdamas įvairius failus iš interneto. Internete gausu visokių virusų, kurie gali patekti į jūsų naudojamus prietaisus, pavogti asmeninę informaciją ar tiesiog sugadinti tuos prietaisus. Taip pat atsargiai atidarinėkite draugų atsiųstas nuorodas, tai kartais taip pat būna virusų siuntinėjamos nuorodos. Jeigu gavote iš draugo kokią nors nuorodą, tai palaukite, kol jis parašys, kas tai per nuoroda, kad įsitikintumėte, jog tai nėra virusas.
Pasirinkite tinkamus slaptažodžius
Norint apsaugoti savo socialinių tinklų paskyrų privatumą, pirmiausiai reikia sugalvoti gerus slaptažodžius, kad pašaliniai asmenys negalėtų lengvai jų atspėti ir prisijungti prie jūsų profilių. Pasaulyje, vieni populiariausių slaptažodžių vis dar yra – „123456“ arba – „password“, kurie yra taip lengvai atspėjami.
Geriausia, kad slaptažodyje nebūtų su jumis susijusių dalykų, kuriuos gali žinoti aplinkiniai, jūsų vardo, pavardės, augintinio vardo ar jūsų gimimo datos. Geriausia, kad slaptažodyje būtų ne vien raidės, bet ir skaičiai.
Ypatingą dėmesį siūlyčiau atkreipti į savo el. pašto slaptažodį, nes į daugumą socialinių tinklų jungiamasi būtent per el. paštą, tad prisijungus prie el. pašto, labai greitai galima prisijungti ir prie socialinių tinklų paskyrų.
Kiti socialiniai tinklai prisijungimui naudoja mobilųjį telefoną, tad jį taip pat reikėtų labai saugoti, nepalikinėti vietose, kur galėtų prieiti pašaliniai žmonės, naudoti papildomas apsaugos priemones (atrakinimo kodus), kad bet kas negalėtų prisijungti, net ir paėmęs jūsų telefoną.
Nėra to blogo, kas nepatektų į internetą
Negalvokite, kad jeigu įkėlėte nuotrauką ar vaizdo įrašą į „Snapchat“ ar „Instagram stories“, tai jie po paros laiko tiesiog išnyks. Taip, tos žinutės išnyks, tačiau bet kas, kas gali matyti jūsų įrašus, gali padaryti tų įrašų ekrano kopijas („Print screen“) ar kitaip išsisaugoti tą medžiagą.
O išsaugotos kopijos gali plačiai pasklisti internete ir tu jau nebeturėsite galimybės sukontroliuoti, kur ir kiek tie įrašai bus matomi. Tad net ir keldami informaciją, kuri turėtų pranykti, pagalvokite, ar tai ta informacija, kurią pamačius pašaliniams asmenims, jums nebūtų gėda.
