Reikjaneso pusiasalyje esantį Torbjorno kalną kasdien drebina nedideli žemės drebėjimai dėl po žeme susikaupusios vulkaninės magmos. Lietuvė Roberta, gyvenanti Reikjavike, teigia, kad ir sostinės, nuo Grindaviko nutolusios apie 70 kilometrų, gyventojai jaučia šiuos drebėjimus.
Miestas patyrė didžiulių nuostolių
Lietuvė priduria, kad vietiniai evakuotiems žmonėms siūlo pagalbą – siūlo laikinai priglausti. Viešbučiai žmonėms, kurie turėjo išvykti iš savo namų, taip pat suteikė nemokamas nakvynes.
„100 žmonių dar neturi, kur gyventi, valstybė ieško, kur juos priglausti. Kol kas jie gyvena mokyklose“, – sako lietuvė, gyvenanti Islandijoje.
Daliai žmonių sekmadienį buvo leista grįžti namo ir per penkias minutes susirinkti būtiniausius daiktus.
„Bet tik Grindaviko apylinkėse, nes pačiame mieste per daug pavojinga“, – pažymi Roberta.
Lietuvė pasakoja, kad lava po truputį kyla aukštyn, todėl grėsmė didėja. Tikėtina, kad lava išsiverš Girindavike ir pasieks Žydrąją lagūną – vieną lankomiausių objektų pasaulyje.
„Skilinėja keliai, iš jų veržiasi dūmai, yra ir smegduobių, kai kurie namai įskilę“, – teigia pašnekovė.
board-write; encrypted-media; picture-in-picture; web-share" allowFullScreen="true">
Roberta pasakoja, kad tada, kai buvo vykdoma evakuacija, du žmonės ją pramiegojo.
„Matyt, kokie žvejai buvo, tai nelabai pajuto. Dauguma žmonių išvyko iš namų jau prieš paskelbiant evakuaciją, nes drebėjimai buvo labai dažni ir stiprūs“, – pažymi pašnekovė.
Išsiveržimas gali įvykti bet kada
Kita Islandijoje gyvenanti lietuvė Neringa, kuri lietuvių grupėje aktyviai dalinasi aktualia informacija apie šią situaciją, tv3.lt pasakojo, kad vis dar laukiama informacijos apie tai, kokiame gylyje dabar yra vulkaninė magma.
„Laukiame informacijos apie magmos padėtį, kokiame gylyje ji yra šiuo metu, teigiama, kad išsiveržimas gali įvykti bet kada, taip pat nėra 100 procentų tvirtinama, kad jis apskritai įvyks“, – tvirtina Neringa.
Pašnekovė „Facebook“ grupėje „Islandijos lietuvių bendruomenės veikla“ dalinasi naujausia informacija apie situaciją Grindavike.
„Nudundėjo 3,7 stiprumo žemės drebėjimas, nuo vidurnakčio jų užfiksuota apie 900 (mažesni nei 3 balų stiprumo).
Magmai atlikus didelį darbą ir prasiskverbus pro žemės plutą belieka laukti, kada ir kur ji ras išėjimą į jos paviršių. Tačiau mokslininkai net ir dabar užtikrintai netvirtina, kad išsiveržimas įvyks, žemės gelmių procesai yra labai sunkiai nuspėjami. Šiuo metu didžiausias seisminis aktyvumas stebimas šiaurės pietų kryptimi nuo Grindavík miestelio“, – rašoma viename lietuvės įraše.
Neringa šioje grupėje dalinasi evakuacijos planu ir atvykimo į Grindaviko apylinkių tvarka, jei norima pasiimti reikalingus daiktus.
„Teigiama, kad miestelyje likę 58 katinai, 2 žiurkėnai, 2 triušiai, 49 arkliai, 50 vištų, 13 papūgų,130 dekoratyvinių balandžių, 204 avys ir 15.000 viščiukų.
Grindavík miestas jau dabar patyręs didžiulius nuostolius, įtrūkę keliai, namų sienos, vamzdynas, vietomis sutrikęs elektros tiekimas.
Šiuo metu miestelis tuščias“, – sekmadienį rašė Neringa.
Pastaraisiais metais Reikjaneso pusiasalyje įvyko trys išsiveržimai
Islandijos universiteto mokslininkas Thoras Thordasonas teigia, kad po pusiasaliu teka 15 km ilgio magmos upė.
„Todėl, deja, kalbame apie neišvengiamą išsiveržimą. Labiausiai tikėtina išsiveržimo pusė yra Grindaviko miesto ribose", – tvirtina jis.
Šeštadienį išplatintame pranešime teigiama, kad magmos arba išlydytos uolienos tunelis, besitęsiantis į šiaurės rytus per Grindaviką ir maždaug 10 km toliau į sausumą, buvo apie 800 metrų gylyje, nors anksčiau tą pačią dieną jis siekė 1 500 metrų.
Ketvirtadienį išaugęs seisminis aktyvumas rajone paskatino uždaryti netoliese esančią Žydrąją lagūną.
Islandijos civilinės saugos agentūra penktadienį pareiškė, kad žmonės turi palikti Grindaviko miestą, bet taip pat pabrėžė, jog tai nėra „avarinė evakuacija“ – ragino juos „išlikti ramiems, nes turime pakankamai laiko reaguoti“.
„Neišvengiamo pavojaus nėra, evakuacija visų pirma yra prevencinė, o pagrindinis tikslas yra visų Grindaviko gyventojų saugumas“, – priduriama jame.
Pastaraisiais metais Reikjaneso pusiasalyje, netoli Fagradalsfjall ugnikalnio, įvyko trys išsiveržimai: 2021 m. kovą, 2022 m. rugpjūtį ir 2023 m. liepą – visi toli nuo infrastruktūros ar apgyvendintų vietovių. Iki 2021 m. pusiasalis snaudė aštuonis šimtmečius.
