Lietuvai šią 40 proc. ribą savaitgalį jau pavyko perlipti. Statistikos departamento duomenimis, iš viso šiuo metu suleista virš 1,4 mln. įvairių gamintojų skiepų dozių. Bent vieną dozę iš viso gavo jau 33,3 proc. gyventojų, virš 933 tūkst. vakcinuoti pirmąją skiepo doze, o virš 510 tūkst. – antrąja.
Daugiausiai gyventojų bendrai yra paskiepijusios Neringos, Birštono, Anykščių r. savivaldybės. Prasčiausiai judėti su vakcinacija sekasi Šalčininkų r., Visagino ir Vilniaus r. savivaldybėse.
Pasiektas artimasis tikslas
Anot Nepriklausomos ekspertų tarybos prie Vyriausybės nario, Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologo dr. Mariaus Striogos, remiantis kitų šalių patirtimi artimasis tikslas būtent ir yra pasiekti bent 40 proc. gyventojų imunizacijos.
„Taip pat svarbu, kad vakcinuota kuo didesnė rizikos grupių asmenų dalis. Tada matysime atvejų skaičiaus mažėjimą. Aišku, tai dar nereikš, kad bus galima atsisakyti visų apribojimų. Bet juos palaipsniui mažinti atsiras galimybė“, – tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo jis.
Kolektyviam imunitetui gali prireikti ir 90 proc. imunizacijos
Tačiau kalbėdamas apie kolektyvinį imunitetą, kuriuo siekiama, M. Strioga pateikė naujus tyrimų duomenis.
„Paskaičiavus procentą nenorinčių vakcinuotis, kiek bus viruso atmainų, kiek vakcinos apsaugo ne tik nuo ligos, bet ir užsikrėtimo, tie pradiniai skaičiavimai buvo, kada reikės 70 proc. Dabar matematikų, biostatistikų duomenys rodo, kad gali prireikti ir 90 proc. populiacijos vakcinuoti.
Taigi to kolektyvinio imuniteto siekiamybė ji yra, bet vargu ar bus greitai įgyvendinta. Aišku, kuo labiau to link artėsime, tuo labiau pandemijos valdymas mūsų šalyje darysis geresnis ir infekcijos plitimas labiau kontroliuojamas. Bet, kaip minėjau, labai bus svarbu, kiek atmainų ir iš kokių šalių atvažiuos“, – aiškino gydytojas.
Kaip pridūrė jis, panašu, kad antikūnų pajėgumas įveikti „afrikietiškąją“, „braliziškąją“ atmainas yra mažesnis, antikūnų kokybė yra prastesnė, ir čia galima išlošti tik kiekybe.
„Tai štai tą apsaugą, tikėtina, turės tie žmonės, kurie bus pasiskiepiję dviem vakcinos dozėmis savaime aišku. Savaime aišku, ateis laikas ir revakciuotis. Jau yra kalbama, pats „Pfizer“ direktorius minėjo, kad gali po pirmos dozės praėjus 9–12 mėnesių reikėti revakcinacijos“, – aiškino M. Strioga.
Šimonytė Nausėdos tikslo realiu nelaiko
Praėjusiame Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje diskutavus apie vakcinacijos procesą Lietuvoje Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) kanclerė Jurgita Grebenkovienė tvirtino, kad liepos pradžioje bent viena vakcinos nuo koronaviruso doze turėtų būti paskiepyta iki 70 proc. populiacijos.
„Tikimės, kad vasaros pradžioje turėsime iki 70 proc. imunitetą. Vien gegužės–birželio mėnesį mes gausime apie 1,8 mln. vakcinų ir planas yra toks, kad liepos pirmomis savaitėmis turėsime paskiepyta viena doze tarp 60–70 proc. populiacijos“, – sakė J. Grebenkovienė.
Visgi Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė atmetė galimybę, kad iki liepos 6 dienos bus pasiektas prezidento iškeltas tikslas.
„Klausimas, kas yra „paskiepyti“. Paskiepyti viena doze – tai netoli to tikslo būsime. Bet pilnai paskiepyti tai tikrai nesugebėsime. Vertinti žmonių, kaip pilnai įsigijusių imunitetą, dar ir tą savaičių skaičių, kuris reikalingas, kad imunitetas pilnai susiformuotų, tai iki Mindauginių tikrai ne“, – žurnalistams trečiadienį sakė I. Šimonytė.
Jos manymu, iki liepos 6 dienos didžioji dalis Lietuvos gyventojų turėtų būti gavusi bent pirmąją vakcinos nuo COVID-19 dozę.
Vos 269 nauji atvejai
Tuo metu bendri pandemijos rodikliai toliau liudija besileidžiančią trečiąją bangą. Štai praėjusią parą šalyje nustatyti 269 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė devyni žmonės, pirmadienį pranešė Statistikos departamentas.
Šalyje atlikti 2732 molekuliniai (PGR) ir 2362 antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.
Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 446,3 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 4 procentus.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 271 tūkst. 130 žmonių.
Statistiškai pasveiko ir šiuo metu yra gyvi 247 tūkst. 819 asmenų, deklaruoti 199 tūkst. 492 pasveikusieji. Statistiškai šiuo metu serga 13 tūkst. 760 asmenų, deklaruotas sergančiųjų skaičius siekia 62 tūkst. 87.
Deklaruotu sergančiuoju Statistikos departamentas laiko asmenį, kuriam buvo patvirtintas ligos atvejis, o ligos pabaiga nepatvirtinta gydytojo. Statistinis sergantysis yra asmuo, kuriam liga patvirtinta per pastarąsias 28 dienas. Praėjus šiam terminui, žmogus laikomas statistiškai pasveikusiu.
Anot departamento, statistinių sergančiųjų rodiklis gali būti tikslesnis vertinant populiacijos sergamumą, nes tarp deklaruotų sergančiųjų gali būti atvejų, kai asmuo jau nebeserga, bet šeimos gydytojas nėra patvirtinęs ligos pabaigos.
Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 4195 žmonės. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejamos 8464 mirtys.