Mūsų šalis taip pat neatsižvelgs į rekomendacijas visus vaikus traktuoti kaip pažeidžiamus asmenis. Antradienį surengtoje spaudos konferencijoje vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius sakė, kad Lietuva laikysis ligšiolinės politikos įleisti paskirus migrantus dėl humanitarinių priežasčių, bet savaime vaikai nebus laikomi pažeidžiamais asmenimis, kuriuos iškart reiktų įleisti. Pasak viceministro, priešingu atveju, į Lietuvą pradėtų plūsti šeimos su vaikais arba nelydimi nepilnamečiai.
„Mes, kaip šalis narė, tas rekomendacijas įvertinsime vienaip ar kitaip. Bet jos nėra imperatyvios, kad mes turėtume greitai jas vykdyti, jos yra rekomendacinio pobūdžio šaliai narei. Tai tokiu atveju laikysimės tiek, kiek tai neprieštaraus mūsų vykdomai apgręžimo politikai esant hibridinei atakai (ką dviejose savo išvadose konstatavo ir Europos Vadovų Taryba), kiek tai neprieštaraus neparastos situacijos padėčiai ir kiek neprieštaraus ekstremalios situacijos padėčiai. Lietuva turi įsivertinimą, kiek mes galime atsižvelgti į pasiūlymus, kiek šios nepaprastosios situacijos atveju negalime. Čia reikia konstruktyviai pasižiūrėti“, – sakė A. Abramavičius.
Viceministras teigė, kad dėl Rusijos grasinimų saugumo situacija aštrėja prie Ukrainos sienų, todėl negalima atsipalaiduoti ir Lietuvoje, nors migracijos skaičiai pastaruoju metu stabilizavosi. Tam įtakos galėjo turėti šalčiai bei faktas, kad daugiau migrantų nukreipiama į Latviją.
A. Abramavičius minėjo, jog panašias rekomendacijas „Frontex“ Fundamentalių teisių biuras teikia ir Graikijai bei kitoms šalims, todėl tai nėra absoliuti naujiena. Viceministras teigia, kad blogiausiu atveju Lietuvai neįgyvendinus visų rekomendacijų grėstų tik „Frontex“ misijos sustabdymas. Šiuo metu misijoje Lietuvoje dalyvauja 53 „Frontex“ pareigūnai.
„Nemanau, kad iki to būtų prieinama. Bet ir pats „Frontex“ turės apsispręsti. Jeigu „Frontex“ nepadeda saugoti išorinių Europos Sąjungos sienų, ar mums apskritai tokia agentūra yra reikalinga? Su šimtamilijoniniu biudežetu iš visų šalių narių. Tai galima tada gal pakviesti kokią skautų organizaciją registruoti neteisėtus migrantus ant sienos. Aišku, aš šaržuoju, bet šalys narės gali paklausti, kam tokia organizacija reikalinga“, - pareiškė A. Abramavičius.
Taip jis atsakė į klausimą, kaip „Frontex“ misijos sustabdymas atsilieptų Lietuvos tarptautinei reputacijai.
„Jei mes sulaikę migrantus prie sienos gabentume į pasienio kontrolės punktus, tai būtų ta pati atvirų sienų politika, kuri šiai dienai Lietuvoje tikrai nėra galima. Šiuo atveju tikrai būtų tęsiama selektyvi politika įvertinant tam tikrus pažeidžiamumo kriterijus. Kitoks variantas nesvarstytinas“, – sakė A. Abramavičius.
Paklaustas specifiškai apie vaikus, ar jie nuo šiol bus vertinami kaip pažeidžiami asmenys, viceministras teigė, jog bus žiūrima pagal galimybes, bet visų vaikų Lietuva nepriims.
„Reikia žiūrėti pagal galimybes. Visų vaikų priimti tikrai negalime, nes taip sudarysime didžiulį srautą ir atskirą kelią nepilnamečiams, tai paskatintų šeimų ir nepilnamečių migraciją. Apgręžimo politika siekiama atgrasinti nuo neteisėtų žingsnių. Selektyviai, manau, bus tęsiama įleidimo politika dėl tam tikrų humanitarinių priežasčių, kas ir dabar vykdoma. Tikrai negalime nustatyti, kad visi nepilnamečiai, su šeimomis ar be šeimų, būtų priimami“, – aiškino A. Abramavičius.
Tačiau viceministras pabrėžė, kad dalį rekomendacijų Lietuva įgyvendino: pavyzdžiui, praktiškai visi migrantai, išskyrus penkis asmenis, yra iškelti iš pasienio užkardų ir apgyvendinti registracijos centruose, jiems užtikrinama geresnė medicinos priežiūra, suteikiama išsamesnė informacija apie prieglobsčio procedūras.
Nuo rugpjūčio Lietuva taiko migrantų apgręžimo politiką, kuri reiškia, kad nelegaliai sieną kirtę migrantai yra nukreipimi atgal į Baltarusiją. Legaliai prieglobstį migrantai galėtų pateikti arba sienos perėjimo punkte, arba Lietuvos ambasadoje Minske, bet realiai tokia sistema neveikia, prieglobsčio prašymų tokiu būdu pateikiama labai nedaug, nes patekimas į pasienio punktus iš Baltarusijos pusės yra apsunkintas. Pasieniečiai į Lietuvą įleidžia asmenis tik dėl humanitarinių priežasčių, tačiau įleidimo kriterijai viešai nėra žinomi. Dažniausiai tai būna liga ar kitos sveikatos būklės, taip pat Europos žmogaus teisių teismas išduotos laikinosios apsaugos priemonės. Bet kokio amžiaus vaikai, kaip ir suaugusieji, dažniausiai sugrąžinami atgal į Baltarusiją.
