2021 – 2027 metų ES daugiamečio biudžeto projekte siūloma, kad sanglaudos lėšos, skirtos mažinti atskirčiai tarp bendrijos narių, Lietuvai mažėtų maždaug 27 procentais.
„Mes norime lygių galimybių ir norime, kad nebūtų šoko terapijos mūsų nacionalinio biudžeto, kalbant apie sanglaudą ypatingai“, – žurnalistams Prezidentūroje sakė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Finansų ministras Vilius Šapoka sakė, kad toks sanglaudos lėšų mažėjimas „gali privesti Lietuvą prie tikrųjų vidutinių pajamų spąstų“, taip pat gali sulėtėti ekonomikos augimas.
„Faktas, kad daug projektų, daug tikrai progresyvių projektų yra finansuojami iš šio lėšų šaltinio (sanglaudos fondų). Žinoma, reikėtų ieškoti alternatyvų, plano B, kaip finansuoti investicijas į mūsų šalies gerovės augimą. Bet kuriuo atveju, kokie tie sprendimai bebūtų surasti, Lietuvos ekonomikos augimas bus lėtesnis“, – teigė V. Šapoka.
ES šalių lyderiai naujam biudžeto derybų raundui susitiks vasario 21 dieną.
Naujasis bendrijos daugiametis iždas mažės, iš ES traukiantis Jungtinei Karalystei. Be to, kai kurios ES šalys siekia biudžete numatyti pinigų naujoms sritims, pavyzdžiui, saugumui.
Pasak L. Linkevičiaus, Lietuva laikosi pozicijos, jog naujos programos „neturi būti sąskaita įsipareigojimų, kurie jau yra duoti“.
Finansų ministras sakė, kad nuo ES biudžeto „tiesiogiai priklausys mūsų ateitis, gerovės augimas Lietuvoje“, nes vienas pagrindinių šalies gerovės augimo variklių yra bendrijos investicijos, parama žemės ūkiui ir regionų vystymuisi.
„Spaudimas prezidentui tikrai bus didžiulis“, – kalbėjo V. Šapoka.
„Mes tikrai suremsime tuos pečius, kad šitoje situacijoje Lietuva, atsižvelgiant į visas išskirtines aplinkybes, galėtų toliau tvariai vystytis“, – pridūrė jis.
Žemės ūkis ir klimatas
Lietuva taip pat siekia, kad ES išmokos šalies žemdirbiams kuo greičiau pasiektų bendrijos valstybių vidurkį.
Šiuo metu Lietuvoje ūkininkai už vieną hektarą dirbamos žemės gauna 181 eurų išmoką, ES vidurkis siekia 266 eurus.
Pagal Europos Komisijos siūlymą, išmokos pirmaisiais metais netgi kristų, bet 2027 metų pabaigoje pakiltų iki 204 eurų.
L. Linkevičius teigė, kad toks siūlymas „visiškai netenkina“, nes „atsilieka nuo tų pažadų, kurie buvo duoti dar prieš septynerius metus“.
Žemės ūkio ministras Andrius Palionis sakė, kad sieks rasti naujų argumentų įtikinti ES šalis pritarti spartesniam išmokų augimui.
Pasak ministro, iš žemės ūkio sektoriaus bus daug reikalaujama prisidedant prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo, todėl jam reikės pagalbos.
„Jeigu žiūrėti į istoriją, kaip vykdavo derybos, tai pagrindinis argumentas būdavo Eurostato duomenys, kad mūsų ūkiai patiria tikrai nedideles sąnaudas, esame pigi šalis, darbo jėga pigiai apmokestinama, socialinės išmokos irgi mažos“, – teigė A. Palionis.
Jis pridūrė, kad sektorius jaučia nuoskaudą, kadangi „reikalavimai su klimato kaitos mažinimu yra identiški visoms šalims, o žiūrint į išmokų dydį mes esame lentelės pabaigoje“.
Ministrai su prezidentu taip pat aptarė Europos Komisijos iniciatyvas, skirtas Europai iki 2050 metų pereiti prie klimatui neutralaus ekonomikos modelio.
Komisija tikisi šiam tikslui įgyvendinti per artimiausią dešimtmetį surinkti trilijoną eurų, taip pat bus kuriamas finansinis mechanizmas, kurio dalį sudarys lėšos iš ES biudžeto.
„Turbūt reikia sulaukti detalesnių skaičių, iš kur bus paimtos tos lėšos. Yra įvairių nuomonių, kad tai turi būti kitų fondų sąskaita, kitų šaltinių, esamų priemonių sąskaita, tačiau tai dar nėra galutinai patvirtinta“, – sakė aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.
Lietuvos vyriausybė skaičiuoja, kad įgyvendinti kovos su klimato kaita tikslams iki 2030 metų šaliai prireiks 14 mlrd. eurų, o iki 2050 metų – 41 mlrd. eurų.
