Frakcijos seniūnas Linas Kukuraitis antradienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo, kad jau birželį Vyriausybė matė, kad energetikos krizė tyko „už kampo“, tačiau jokių reikalingų veiksmų neatliko.
„Premjerė, pažadėjusi su mumis dirbti visą vasarą, kad kartu parengtume pagalbos paketą verslui ir gyventojams, ne tik, kad nepakvietė į bendrą darbą, bet Vyriausybė nieko absoliučiai nėra parengusi. Šiandien mes esame absoliučiame lyderystės vakuume“, – nurodė jis.
Šiuo metu situacija šalyje, anot jo, yra tokia rimta, kad reiktų skelbti ekstremalią situaciją dėl padėties energetikos srityje.
„Tam, kad galėtume telkti ir valstybės rezervus, panaudoti pasekmių mažinimui. Ir kad galėtume sutelkti mūsų visų pastangas dėl situacijos suvaldymo“, – nurodė frakcijos seniūnas.
Antrasis demokratų siūlymas – pagalbos paketai verslui ir gyventojams. Tai turėtų būti įgyvendinta kuo įmanoma greičiau – jau spalį.
„Net, jeigu ir dabar neturime konkrečių Vyriausybės siūlymų, visa tai galime padaryti. Per pandemiją ne kartą esame mušę rekordus, kaip keičiami įstatymo projektai ir įgyvendinamos priemonės per savaites, o ne per pusmečius“, – teigė L. Kukuraitis.
Ne tik gyventojai, bet ir verslas, pramonė priiminėja sunkius sprendimus, siekdami išsilaikyti – atleidžiami darbuotojai, įjungiamas taupymo režimas. Tačiau energetikos krizės valdymas, anot Luko Savicko, negali būti apsiribotas tik valdančiųjų raginimais „nakčiai ištraukti iš rozetės kištukus“ – reikia konkrečių, aiškių sprendimų.
„Vyriausybė jau šiandien turi daugybę variantų paskatinti rinką reguliuoti kainą. Tą galima padaryti pasitelkiant finansinio stabilumo priemones per fiksuotų pajamų garantijas. Tai yra sprendimai, kurie leistų 5-7 metų laikotarpiui fiksuoti elektros energijos kainą, viršpelnius nukreipti į kainos kompensavimo priemones, o patiems rinkos žaidėjams duoti stabilumą užtikrinti kainos grindis. Šiandien turime kalbėti apie konkrečius sprendimus, nes delsimas yra tik dar labiau gilėjanti krizė “, – kalbėjo politikas.
Pateikė užsienio pavyzdžius
Pirmadienį energetikos krizę aptarti susitiko premjerė Ingrida Šimonytė ir prezidentas Gitanas Nausėda. Tuo metu tikėtasi, kad po susitikimo bus surengta spaudos konferencija, kurios metu visuomenei ir verslui bus paaiškinta, kokių veiksmų Vyriausybė imsis jai valdyti. Tačiau taip neįvyko, todėl demokratai teigia parengę analizę, ką daro kitos šalys, siekdamos pagerinti gyventojų dalią.
Kalbėdamas apie Vokietijos pavyzdį Algirdas Butkevičius nurodė, kad šalis dėl kylančių energijos kainų iškart priėmė keletą verslo paramos verslui paketų ir gyventojams.
„Pavyzdžiui, 300 eurų mokesčių mokėtojams ir išmokant kaip vienkartinę išmoką, kad būtų galima lengviau padengti padidėjusius elektros ir dujų, pragyvenimo kaštus. Taip pat numatyta 100 eurų vienkartinė išmoka už kiekvieną vaiką. Pašalpas gaunantiems asmenims yra numatyta papildoma 200 eurų išmoka. Taip pat yra numatytos atskiros išmokos pensininkams ir žmonėms su negalia.Tai jeigu Ministrė Pirmininkė arba prezidentas išeitų ir pasakytų, kad visos šios sumos artimiausiu metu bus patvirtintos Seime ir jau lapkričio mėnesį bus išmokėta [iki šildymo sezono]“, – nurodė jis.
Kitose valstybėse taikoma kitokia pagalbos gyventojams ir verslui praktika. Pavyzdžiui, Olandijoje kiekvienam šeimos ūkiui, nepriklausomai nuo narių skaičiaus yra išmokama 800 eurų kompensacija žiemos sezonui. Jungtinėje Karalystėje yra patvirtinta programa, pagal kurią skiriamos 768 eurų išmokos žemas arba vidutines pajamas turinčioms šeimoms.
Prancūzija nusprendė reguliuoti energijos kainas ir paskelbė nepaprastąsias priemones, kuriomis siekiama suvaldyti reguliuojamą elektros energijos perdavimo tarifų padidinimą.
„Bet kuriuo kriziniu laikotarpiu labai svarbus valstybės vaidmuo per valstybinį reguliavimą“, – akcentavo A. Butkevičius.
Tad nesimaivykite ir nevaizduokite čia tokių geručių. Ypač Skverneliui vertėtų patylėti nes tai jo vyriausybės ministras Šapoka leido Ignitį prichvatizuoti.
