„Manyčiau, kad tai tas atvejis, kai iniciatyva gali kilti iš Lietuvos, bet sprendimas turi būti europiniu lygiu“, – penktadienį Žinių radijui kalbėjo politikė.
Pasak kurios, „TikTok“ įtaka jaunimui ir nuomonės formavimui yra labai didelė.
„Čia klausimas yra apie įgyvendinimą tokios idėjos – tiek kalbant apie „TikTok“, tiek apie „Telegram“. Ar viena šalis, Lietuva, gali priimti tokį sprendimą ir ar pavyktų tai sukontroliuoti? Vargiai, matyt. Todėl klausimas yra apie Europos Sąjungos bendrą sprendimą, bendrą požiūrį į tuos kanalus, kuriuose labai daug propagandos, matome, kad jie kelia pavojų“, – pridūrė V. Čmilytė-Nielsen.
Parlamentarės teigimu, informacinio karo tema galėtų būti viena iš svarbiausių Lietuvai pirmininkaujant Europos Sąjungos Tarybai 2027 metais.
„Ruošiantis ir mūsų pirmininkavimui ir dabar pirmininkaujant Danijai yra labai geras laikas apie informacinį atsparumą kalbėti kaip apie bendrą visuomenių atsparumo dalį. Tai, kad Rusija yra suvokiama kaip grėsmė visoje Europoje, ji yra suvokiama, bet tas suvokimas Pietų Europoje skiriasi nuo mūsų suvokimo (...) mūsų darbas padaryti, kad priartintume visą ES prie mūsų matymo“, – pareiškė politikė.
Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) vadovas Antanas Aleknavičius LRT radijui penktadienį teigė, kad informacinė erdvė jau seniai tapo tam tikru mūšiu lauku ir, pasak jo, priešiškos šalys naudojasi ne tik „TikTok“, bet ir kitomis platformomis.
Anot jo, dėl draudimo turėtų spręsti politikai bei apsispręsti dėl jų masto.
„Draudimas yra variantas, tiesiog mums reikia visiems susitarti, iki kokio lygmens viską drausime. Asmeniškai manau, kad labiau per švietimą, per mokymus, per pasakojimą, kokios grėsmės kyla, per visuomenės supratingumo skatinimą galėtume pasiekti tikrai neblogų rezultatų“, – kalbėjo NKSC vadovas.
„Čia nėra tiesioginė kibernetinio saugumo centro veiklos ir apie tokius draudimus jau reikėtų kalbėti politiniame lygmenyje“, – pridūrė A. Aleknavičius.
Užpernai NKSC, atlikęs „TikTok“ kibernetinio saugumo analizę, rekomendavo tarnybiniuose telefonuose šios programėlės nenaudoti.
Tuomet teigta, jog naudojimasis socialiniu tinklu yra rizikos veiksnys, galintis turėti didelį neigiamą poveikį naudotojo skaitmeninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui.
Kelios Vakarų šalys, įskaitant Daniją, Kanadą, Naująją Zelandiją ir Europos Sąjungą, jau uždraudė „TikTok“ naudoti valstybės tarnautojams išduotuose įrenginiuose, motyvuodamos kibernetinio saugumo sumetimais.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
