Eitynės skirtos parodyti palaikymą ir solidarumą tiek LGBTIQ bendruomenei, tiek su Ukrainai – pagrindinis šūkis yra „Už lygybę ir taiką“.
Eisenoje mirgėjo spalvotos vėliavos
Organizatoriai tikėjosi sulaukti 10 tūkst. dalyvių it išvengti galimų provokacijų. Policijos duomenimis, eitynėse dalyvavo 4,5 tūkst. žmonių.
Lietuvos gėjų lygos (LGL) vadovas Vladimiras Simonko anksčiau yra sakęs, kad eitynės vainikuos „Baltic Pride“ festivalį, kuris tęsiasi jau nuo antradienio.
„Su dešimt autobusų važiuosime nuo Bernardinų sodo per Lukiškių aikštę, pasuksime į J. Tumo-Vaižganto gatvę ir judėsim iki Baltojo tilto. Čia bus įrengta didžiulė scena, kur vyks koncertas“, – BNS sakė V. Simonko.
Oficiali eitynių pradžia buvo 14 val. Prie Bernardinų sodo susirinko gausi žmonių minia, skamba muzika, žmonės nešė vaivorykštės spalvų, transseksualų bendruomenės, Lietuvos ir Ukrainos vėliavas. Iš autobuso su užrašu „SOHO“ sveikinosi „drag“ karalienės. Pranešama, kad po daugiau nei pusantros valandos nuo eitynių pradžios, dalyviai pasiekė Baltąjį tiltą.
Žmonės laikė plakatus su vaivorykštės spalvomis ir įvairiais užrašais, kaip „Love wins“ (angl. – meilė laimi).
Policija: eitynėse kol kas ramu
Iki šiol vykstančiose „Baltic Pride“ eitynėse jokių incidentų nefiksuota, tv3.lt patvirtino Vilniaus apskrities vyriausiojo polcijos komisariato atstovė Julija Samorokovskaja.
„Mūsų žiniomis, eitynėse dalyvauja apie 4,5 tūkst. žmonių. Kol kas juda kolona tvarkingai iki numatytos vietos. <...> Viskas ramiai“, – kalbėjo policijos atstovė.
Jos teigimu, policija šiandien dirba sustiprintomis pajėgomis ir stebi eitynių prieigas. „Pareigūnų yra tiek, kad užtikrintų viešąją tvarką ir žmonių saugumą“, – minėjo ji.
Atsakomosiose akcijose prie Katedros aikštės ir Vingio parke taip pat jokių incidentų nefiksuota.
Simonko: šis renginys – šventė su politine žinute
Kaip BNS sakė vienas iš renginio organizatorių, Lietuvos gėjų lygos (LGL) vadovas Vladimiras Simonko, visuomenė tampa tolerantiškesnė, todėl renginys vis labiau tampa švente, o ne protestu. Vis dėlto jis pabrėžė, kad pokyčiai „nėra visur tolygūs“.
„Mes matome, kaip visuomenė keičiasi, tampa atviresnė, tačiau šiek tiek atsilieka mūsų politikai. Mes bandome nusiųsti žinutę, jog ir mes esame rinkėjai, jūs turite mus išgirsti ir pamatyti“, – kalbėjo V. Simonko.
„Mes matėme, kas buvo per paradą Kaune, turbūt Kaunas turės praeiti tą patį kelią, kurį praėjo Vilnius“, – pridūrė jis.
Pirmą kartą eisenoje dalyvausi 19-metė studentė iš Latvijos BNS sakė esanti patenkinta, jog čia „gali būti savimi“.
„Esu labai patenkinta ir manau, kad dalyvausiu kituose renginiuose. Tai yra protestas už žmogaus teises, bet man tai – ir vakarėlis, kuriame galiu didžiuotis būdama savimi“, – kalbėjo Anya Alkova.
Sostinėje pirmasis „Baltic Pride“ surengtas dar 2010-aisiais, tuomet neišvengta provokacijų.
Eitynėse dalyvavo ir politikai
Seimo narys, Laisvės frakcijos atstovas Vytautas Mitalas pats dalyvavo eitynėse ir džiaugėsi, kad renginio politinį žinia yra aiški.
„Kiekvienais metais atmosfera gerėja ir tai matosi. Tai yra apie aiškią politinę žinutę, kad Lietuva yra didelė valstybė, kur gyvena daug skirtingų žmonių. Ir nebūtina tau su jais susitapatinti iki galo – tu gali juos suprasti, juos mylėti, gali kovoti už jų visų lygias teises. Šis renginys yra apie tai“, – portalui Delfi komentavo V. Mitalas.
V. Mitalo teigimu, eitynėse dalyvauja ne tik Lietuvos politikai, bet ir Švedijos užsienio reikalų ministrė.
Palaikymą LGBTIQ bendruomenei rodo ir kiti žymūs žmonės, nevyriausybinės organizacijos. Minioje pastebėtas humoristas Paulius Ambrazevičius, organizacijos „Mamos už LGBTQ+ vaikus“ nariai.
Priešininkai agitavo už krikščionybę ir „tradicinę šeimą“
Eitynių už LGBTIQ bendruomenės teises metu sostinėje vyko du alternatyvūs renginiai. Katedros aikštėje buvo vieša malda, o Vingio parke – Kristupo Krivicko renginys „Už tradicinę šeimą“. Abiem renginiams Vilniaus savivaldybė yra išdavusi leidimus.
„Baltic Pride“ oponentai Katedros aikštėje ragino rinktis viešai maldai. Prie Katedros aikštės atvykęs pasimelsti vyras Delfi pasakojo, kad nusprendė dalyvauti renginyje, kad „negatyvūs dalykai neplistų Lietuvoje“.
Žurnalisto paprašytas paaiškinti, ką reiškia „negatyvūs dalykai“, vyras atsakė: „Čia, kurie renkasi į šventę, paradą gėjų... Asmeniškai aš gyvenime remiuosi Šventuoju Raštu, Jėzaus Kristaus mokymo pavyzdžiu. Ir mano supratime, homoseksualumas yra patologija ir reikia padėti tiems žmonėms, kurie atsidūrė tokioje būsenoje.“
O Vingio parke visuomenininkas Kristupas Krivickas kvietė į renginį „Už tradicinę šeimą“. Nuo ryto pievelėje priešais Vingio parko estradą vyko kitas su savivaldybe suderintas renginys – vaikų futbolo klubo gimtadienis, į jį susirinko apie penkis šimtus vaikų ir jų tėvų.
Visuomenininkas K. Krivickas teigė su savivaldybe suderinęs galimybę būti renginyje iki 500 asmenų, tačiau sakė atvykęs „vienas su savo šeima“ ir negalėjo pasakyti, kiek buvo atsiliepusiųjų į kvietimą.
Penkių vaikų tėvo teigimu, jam nerimą kelia Seime atsinaujinę svarstymai įteisinti civilinę sąjungą, taip pat per mažas dėmesys skiriamas šeimų, auginančių vaikus, problemoms, augančioms kainoms.
„O dabar mėnesių mėnesiais dirginama visuomenė vertybiniais pasaulėžiūros karais (...). Norime, kad šeimos Lietuvoje galėtų jaustis saugiai ir nebūtų pojūčio, kad kėsinamasi į pačią esmių esmę, į pamatą, šeimos sąvokos apibrėžimą. Jis teigė visiškai pritariantis „dėl laisvių ir teisių gyventi kaip tik nori žmonėms – dviese, trise“.
„Bet šeima, kaip sąvoka, turėtų būti apsaugota nuo bandymų primesti jai tai, ko neturėtų būti pagal mano įsivaizdavimą. Žūtbūtinis noras pavadinti dalyką šeima kelia tam tikrų emocijų, aš jas noriu išsakyti, parodyti, kad mes truputį kitaip matome dalykus, bet nesame nusiteikę priešiškai, ribojančiai“, – akcentavo jis.
Sostinė pasipuošė, kai kur apribotas eismas
Vilniaus miesto savivaldybės atstovai praneša, kad eitynėms iki 10 tūkst. žmonių leidimas išduotas 14-16 val. Informuojama, kad koncerto prie Baltojo tilto pradžia – 18–22 val. Festivalio proga pasipuošė ir sostinė. Vilniaus savivaldybė pagrindinius tiltus žadėjo apšviesti vaivorykštės spalvomis, o Gedimino prospekte matomi šviesoforai su dviem berniukų ir dviem mergaičių atvaizdais.
Eitynių metu ribojamas eismas centrinėje miesto dalyje. Šeštadienį 12–16 val. bus draudžiamas transporto priemonių eismas T. Vrublevskio, Šventaragio, Barboros Radvilaitės gatvėse ir Maironio gatvės dalyje nuo Barboros Radvilaitės iki Užupio gatvės.
Tą pačią dieną 14.30–16 val. bus draudžiamas transporto priemonių eismas Gedimino prospekto dalyse nuo Šventaragio iki Vilniaus gatvės, nuo Jogailos iki J. Tumo-Vaižganto gatvės, Vasario 16-osios gatvės dalyje nuo Kaštonų gatvės iki Gedimino prospekto ir A. Stulginskio gatvės dalyje nuo A. Smetonos gatvės iki Gedimino prospekto.
Plačiau apie eismo ribojimus galite skaityti čia.
Lietuvoje verda aistros dėl LGBT bendruomenės teisių
„Baltic Pride“ 2022 – tris Baltijos šalis jungiantis tarptautinis LGBT festivalis, Vilniuje rengiamas 5 kartą.
Tiesa, Lietuvoje nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties porų partnerystė. Politikai nesutaria dėl LGBTIQ bendruomenės teisių. Pernai Seimas atmetė liberalių politikų parengtą Partnerystės įstatymo projektą. Vėliau kaip kompromisinis valdančiųjų atstovų parengtas Civilinės sąjungos įstatymo projektas, kuris Seime pajudėjo į priekį.
Palaikymą „Baltic Pride“ eitynėms ir LGBTIQ asmenų santuokoms viešai išreiškė Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska.
„Baltic Pride eitynės yra už lygiavertiškumą ir žmogaus teises. Seime pateikimą įveikęs civilinės sąjungos įstatymo projektas sudarytų galimybes tiek heteroseksualioms, tiek homoseksualioms poroms įteisinti savo asmeninius tarpusavio ryšius turint valstybės apsaugą“, – socialiniuose tinkluose rašė Ewelina Dobrowolska.