Nors daugelis smerkia šį pavojingą poelgį, pati pora tvirtina, kad viskas buvo kontroliuojama ir be jokių problemų. Ar įmanomą saugiai lipti į kalnus su kūdikiu?
Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja Lietuvos alpinizmo asociacijos vadovas Aurimas Kavaliauskas.
Ar neturint patirties kopti į tokį kalną kaip Rysy būtų rizikinga, jeigu žmogus pasirinktų pirmą kartą būtent tą vietą?
A. Kavaliauskas: Aš, greičiausiai, pats pirmą kartą nerekomenduočiau kopti į tokį kalną. Yra, kas kopia, yra, kas užkopia ir iš pirmo karto, bet jeigu tai yra renkamasi kaip pirmoji viršūnė, tuomet bent jau tai daryti vasarą, kuomet yra saulėtas ir geras oras – nėra kritulių, nėra lietaus, kad būtų kuo mažesnė paslydimo rizika.
Žinoma, įmanoma į jį kopti, tai nėra kažkoks labai sudėtingas ar techninis alpinistine prasme kalnas. Tiesiog yra pavojingesnių vietų ir, esant geroms oro sąlygoms, jis nebus toks pavojingas. Rizika visuomet yra, bet yra žymiai paprastesnių viršūnių. Tai būtų rekomendacija bent jau pirmam kartui nesirinkti šio kalno. Jeigu jau renkatės, tai žiūrėkite, kad tikrai būtų geras oras ir sąlygos.
O, pavyzdžiui, įkopimas su vaikais. Į ką reikia atkreipti dėmesį? Gal tada tas momentas būtų, kad tiesiog reikia rinktis paprastesnę viršukalnę?
A. Kavaliauskas: Taip, būtent. Nenorėčiau, kad vienas toks prastesnis, blogas pavyzdys suformuotų naratyvą, kad keliauti į kalnus su vaikais negalima.
Tai galima, žmonės tikrai tai daro ir tai yra ganėtinai populiaru, tačiau yra keletas tokių esminių dalykų, patarimų arba galbūt net taisyklių, kaip tai reiktų daryti.
Pirmiausia, tai yra tinkamo maršruto pasirinkimas. Yra tikrai daug maršrutų tuose pačiuose Tatruose ir Alpėse, kur su vaiku galima keliauti, net ir su labai mažu vaiku. Yra tokių maršrutų, kurių pavojingumas nesiskirs nuo pasivaikščiojimo parke, kur bus paprasti takeliai.
Ar galite įvardyti pavyzdį?
A. Kavaliauskas: Taip, pavyzdys galėtų būti Tatrai. Yra pasivaikščiojimas nuo Popradske Pleso ežero žemyn ar aukštyn paprastais takeliais. Tai galėtų būti taip pat nuo miestelio Žemųjų Tatrų pusėje pakilimas iki trobelių, kur iš pradžių išvis galima pakilti asfaltuotu keliu – tų tokių vietų tikrai yra.
Maršrutai paprasti, ir tėvams reikėtų tai pasirinkti. Antras dalykas – tai yra pačių tėvų patirtis. Išėjimas su vaikais į kalnus negali būti pirmas kartas, jūs turėtumėte patys jaustis patogiai ir komfortiškai kalnuose, ir naudojamas nešimo būdas.
Jeigu mes kalbame apie vaiką, kurį reikia nešti į kalnus, tam yra specialios kuprinės nešyklės, kurios dedasi ant nugaros. Esu matęs atostogų metu populiariose salose, pavyzdžiui, Madeiroje, kur žmonės tiesiog nešasi vaikus tose kuprinėse.
Maršrutai tikrai yra nesudėtingi bet kam, net ir vaikams, kurie patys vaikšto, ir nėra pavojingi geromis sąlygomis.
Dabar, artėjant kalnų atostogų sezonui, kokias klaidas žmonės daro? Į ką jūs patartumėte atkreipti dėmesį saugumo prasme?
A. Kavaliauskas: Keletą metų mes matome tam tikras esmines ir pasikartojančias klaidas tarp keliaujančių į kalnus. Pirmas dalykas – savo patirties ir jėgų pervertinimas. Pamatoma socialiniuose tinkluose kažkokia viršūnė ar maršrutas, kuris galbūt gražus, bet yra sudėtingas.
Žmonės, neturėdami atitinkamos patirties, neįvertina savo įgūdžių, savo jėgų galų gale ir pasirenka viršūnes, į kurias kopti jiems tikrai yra per anksti arba pasirenka blogą inventorių.
Yra situacijų, kur žiemos metu realiai reikėtų naudoti normalias alpinistines kates, bet žmonės nusiperka paprastus spygliukus, tokias grandinėles ant batų, kurios, kaip mes juokaujame, dažnu atveju tinkamos nepaslysti ant šaligatvio, ir sugalvoja su tokiu inventoriumi, be šalmo, be ledkirčio, lipti žiemą į tam tikras viršūnes, kurios reikalauja to inventoriaus, ir rizikuoja tiesiog gyvybe. Dvi turbūt esminės klaidos yra savo patirties, žinių, jėgų pervertinimas ir netinkamas inventorius.
Ką dar reikėtų nusipirkti ir kiek maždaug kainuoja toks inventorius?
A. Kavaliauskas: Tai labai priklauso, kur jūs lipsite. Kai kuriais atvejais žiemą užtenka tik alpinistinių kačių – jas galima ir išsinuomoti. Lietuvoje yra kalnų turizmo parduotuvės, kurios tai nuomoja arba parduoda, kaina gali būti įvairi.
Jeigu neklystu, alpinistinės katės kainuoja pradedant nuo 70, turbūt 80 eurų, šalmą galima nusipirkti ir už 30, už 40 eurų. Ledkirtis turbūt irgi panašiai gali kainuoti, bet kas yra labai svarbu – vien tik nusipirkti neužtenka, jeigu nežinosite, kaip tuo naudotis.
Tai yra kaip su automobiliu: nusipirkti greičiausiai gali daug kas, bet kad galėtumėte jį mokėti vairuoti, reikia praeiti kažkokius mokymus – lygiai taip pat su tokiu inventoriumi. Jeigu jūs keliaujate pirmą kartą ir galvojate, kad tikrai mokėsite naudotis, tai greičiausiai taip nebus, nes naudotis tam tikru inventoriumi reikia įgūdžio.
Mano nuoširdi rekomendacija: jeigu jau vykstama į tokį kalną, kuriam reikia inventoriaus, bent vieną ar kelis kartus išvykti su patyrusiu kalnų vedliu, kuris galėtų pamokyti, arba nuvykti pasimokyti į kokius nors kursus.
O, pavyzdžiui, savarankiškai „YouTube“ ar kitose platformose galima sužinoti kažko?
A. Kavaliauskas: Nemažai galima sužinoti. Ten galbūt su katėmis suprasite, kaip vaikščioti – nėra ten kažkas labai sudėtingo. Paprastuose maršrutuose greičiausiai užsidėsite, užsirišite tas kates ir galėsite eiti.
Stabdymasis, sakykime, arba ledkirčio naudojimas – tai jau yra šiek tiek specifiškesnis dalykas, kur reikia įgūdžio, reikia pasitreniruoti. Tam, kad žinotumėte, kaip treniruotis ir ar jūs tai tinkamai darote, reikėtų, kad šalia būtų žmogus, kuris yra patyręs ir žino, kaip tai naudoti.
Visos laidos klausykite čia:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
