Jis abejoja, kad situacija pagerėtų ir pridėjus gyventojų gautą naudą iš neapmokestinamojo minimumo didinimo ir prezidento siūlymų, kurių Seimas neatmetė.
„Visi pasiūlymai menkučiai ir nenusipelno tokio didelio dėmesio, jeigu kalbame apie gerovės valstybės plėtrą“, – pirmadienį konferencijoje Seime teigė R. Lazutka.
„Kalba eina apie keliolikos ar keliasdešimties milijonų eurų pajamas. Tai 2-3 proc. nuo to, ko mums stinga, jeigu mes bandytume finansuoti gerovės valstybę, kad jis (perskirstymas per biuždetą –BNS) pasiektų 35 proc. BVP“, – pridūrė jis.
Finansų ministras Vilius Šapoka BNS yra sakęs, kad bankams pelno mokestį padidinus iki 20 proc., į biudžetą papildomai būtų surinkta apie 20 mln. eurų pajamų, tačiau bankų turto apmokestinimo iniciatoriai įsitikinę, kad iš bankų turto mokesčio į biudžeto įplauktų apie 60 mln. eurų.
Prekybos mokestis, iniciatorių teigimu, valstybės biudžetą papildytų apie 32 mln. eurų per metus, o taršių automobilio – apie 29 mln. eurų (jeigu mokestis būtų mokamas už kiekvieną registraciją).
Seimas linkęs pritarti, kad neapmokestinamųjų pajamų dydis 2020 metais augtų 100 eurų – iki 400 eurų, o 2021-aisiais – iki 500 eurų, tačiau jo taikymo riba, šiuo metu siekianti du vidutinius darbo užmokesčius (VDU – dabar apie 1289 eurai), kitąmet būtų sumažinta iki 1,5, o 2021 metais – iki 1,3 VDU.
Daugelis prezidento Gitano Nausėdos iniciatyvų taip pat įstrigo Seime, kelią skinasi tik siūlymas labiau padidinti pensijas. Prezidentas taip pat siūlo iki 20 proc. didinti gyventojų pajamų mokestį už dividendus, turto pardavimą ar nuomą, ne darbdavio honorarus ir lošimų laimėjimus, apkarpyti lengvatą žemdirbių dyzelinui.
